Esu 68-erių, gyvenu Panevėžyje su žmona Janina. Jau keleri metai vieną nuolatinį vaistą jai perkame kas mėnesį – gydytojas išrašė receptą, o mes einame į tą pačią vaistinę prie namų, nes taip patogiau. Niekada nesidomėjau kainomis: kiek paprašo, tiek ir sumokame.
Šį rudenį vaistinėje prie namų paprašė 14 eurų. Sumokėjau kaip visada. Bet tą dieną teko užsukti į miesto centrą ir užėjau į kitą vaistinę nusipirkti kažko nuo kosulio. Dėl įpročio ar smalsumo parodžiau jiems savo tuščią vaisto dėžutę ir paklausiau, kiek ji kainuotų pas juos. Vaistininkė pažiūrėjo į kompiuterį ir pasakė: „Šeši eurai.”
Pirmiausia pagalvojau, kad suklydau. Paprašiau pakartoti. Vėl – šeši eurai. Tada paklausiau, ar tai tas pats vaistas. Ir štai kas paaiškėjo.
Pavadinimas kitas, o veiklioji medžiaga ta pati
Vaistininkė paaiškino, kad didelėmis raidėmis ant dėžutės parašytas pavadinimas yra prekės ženklas, o svarbiausia yra smulkiau užrašyta veiklioji medžiaga. Vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga gali būti keli – skirtingų gamintojų ir skirtingomis kainomis. Aš visą laiką pirkau vieną žinomą pavadinimą, nes kažkada taip buvo parašyta recepte, ir nė karto neklausiau, ar yra alternatyvų.
Ji pasakė, kad paprastai galima paklausti: „Ar turite analogą su ta pačia veikliąja medžiaga?” Tada vaistininkas patikrina, ar sutampa stiprumas, forma (tabletės ar kapsulės) ir pakuotės dydis, ir pasiūlo galimus variantus.
Ko vaistininkė paprašė nedaryti
Čia ji pasidarė labai rimta. Pasakė tris dalykus, kuriuos dabar kartoju visiems pažįstamiems:
- Nekeiskite vaisto savo nuožiūra vien dėl to, kad pavadinimas skamba panašiai. Visada pasitikrinkite su vaistininku, ar sutampa veiklioji medžiaga ir stiprumas.
- Pasakykite gydytojui, kad pasikeitė gamintojas. Dažniausiai jis neprieštaraus, bet turi žinoti, ką vartojate.
- Jei po pakeitimo pasikeitė savijauta, kreipkitės į gydytoją ar vaistininką, o ne laukite, kol praeis savaime.
Paklausiau ir apie kompensuojamus vaistus. Ji atsakė, kad sąrašai ir priemokos keičiasi, todėl visada verta pasitikslinti vaistinėje, o aktualią informaciją skelbia Valstybinė ligonių kasa.
Kiek tai kainavo mums
Parėjęs namo papasakojau žmonai. Ji iš pradžių nepatikėjo, paskui pasakė: „Tai mes per mėnesį permokėjom aštuonis eurus? Per metus beveik šimtą?” Paskaičiavau: 96 eurai. Mums tai nemaža suma – tiek kainuoja keli mėnesiai elektros.
Kitą kartą nuėjome kartu į tą pačią vaistinę prie namų ir uždavėme tą patį klausimą. Ten irgi pasiūlė analogą, tik kitos kainos. Pasirodo, tiesiog niekas pats nesiūlo, jei nepaklausi. O aš nepaklausiau penkerius metus.
Kodėl žmonės nesiklausia
Man atrodo, mūsų kartai nepatogu klausti apie pinigus prie gydytojo ar vaistininko. Tarsi taupymas reikštų, kad nesirūpini sveikata. Bet vaistininkė man pasakė priešingai: sąmoningas klausimas yra geras ženklas, nes žmogus žino, ką vartoja ir kodėl.
Dabar kiekvieną kartą vaistinėje užduodu tą patį klausimą. Dar užsirašau kainas į sąsiuvinį, kad kitą kartą galėčiau palyginti. Ne visada pigiausias variantas tinka, ir tai sprendžia vaistininkas kartu su gydytoju, bet paklausti tikrai verta.
Jei vartojate nuolatinius vaistus, verta užduoti tris klausimus: ar yra analogas su ta pačia veikliąja medžiaga, kiek jis kainuoja ir ar jis tinka kartu su kitais vaistais, kuriuos geriate.
Ką dar išmokau toje vaistinėje
Pokalbis užsitęsė, nes vaistininkė pamatė, kad man tikrai įdomu. Ji parodė, kaip ant dėžutės atpažinti veikliąją medžiagą, kur parašytas stiprumas ir kaip skaityti galiojimo datą. Pasakė, kad nereikia bijoti klausti, nes tai jų darbas. Dar patarė, kad naudojant kelis vaistus vienu metu verta turėti vieną sąrašą ir rodyti jį kiekvienoje vaistinėje, nes tada vaistininkas mato visą vaizdą.
Aš tą sąrašą dabar rašau ranka į nedidelį sąsiuvinį ir nešiojuosi kišenėje. Pirmame puslapyje – žmonos vaistai, antrame – mano, o trečiame – kainos, kurias užsirašau. Kai kitą mėnesį ėjome vaistinėje, sąsiuvinis pasirodė pravartus: vaistininkė pažiūrėjo, patikrino ir pasakė, kad viskas tvarkoje.
Neslėpsiu, buvo ir šiek tiek gėdos. Visą gyvenimą dirbau statybose, mokėjau skaičiuoti kiekvieną centą ant medžiagų, o savo šeimos vaistams – nė karto. Bet geriau pamatyti vėlai nei niekada.
Taip pat skaitykite: 3 senelių „receptai“ nuo slogos: kurį palikčiau, o kurio nebekartočiau niekada · Juokas, kurio nereikia pirkti vaistinėje: ką jis iš tiesų daro kūnui ir veidui · Vaistinėje suskaičiavo visą kainą: vienas klausimas prie langelio kartais sumažina sumą perpus
Kur rasti patikimos informacijos
Apie vaistų registraciją ir saugumą informacijos skelbia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, o apie kompensuojamuosius vaistus – Valstybinė ligonių kasa. Dėl konkretaus jūsų vaisto visada klauskite gydytojo ar vaistininko. Straipsnis nepakeičia specialisto konsultacijos.
