Vėlyvas ruduo – metas, kai miškuose dar galima rasti kelmučių, voveraičių ar pievagrybių. Tačiau būtent šiuo metu grybautojai dažniau rizikuoja: rūšių mažiau, norisi parsinešti nors kažką, o kai kurie nuodingi grybai atrodo beveik kaip jų valgomi giminaičiai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kas rudenį primena tą pačią taisyklę – jei bent kiek abejojate, grybo nerinkite.
Štai keturios poros, kurias painioja dažniausiai.
1. Pievagrybis ir žalsvoji musmirė
Tai pavojingiausia painiava. Žalsvoji musmirė yra vienas nuodingiausių Lietuvos grybų, o jauna ji gali priminti pievagrybį ar net ūmėdę.
Kaip atskirti:
- lakšteliai. Musmirės lakšteliai visą gyvenimą lieka balti. Pievagrybio jauni lakšteliai rausvi, vėliau paruduoja ir pajuoduoja;
- koto pagrindas. Musmirė auga iš savotiško maišelio, vadinamos makšties, kuri dažnai lieka paslėpta žemėje. Todėl grybo niekada nepjaukite aukščiau – išsukite jį visą ir apžiūrėkite apačią;
- vieta. Pievagrybiai dažniausiai auga pievose, ganyklose, soduose. Musmirė – miške, ypač po ąžuolais, beržais, lazdynais.
Musmirės nuodų klastingumas tas, kad pirmieji negalavimai gali pasireikšti tik po kelių ar net keliolikos valandų, kai nuodai jau veikia kepenis.
2. Kelmučiai ir sieringosios kelmabudės
Abu grybai auga kuokštais ant kelmų ir nuvirtusių medžių, abu gelsvai rudi. Tačiau skirtumų yra:
- tikrasis kelmutis ant koto turi plėvišką žiedą, o jo kepurėlė padengta smulkiais žvyneliais;
- sieringosios kelmabudės kepurėlė lygi, sieros geltonumo, žiedo nėra, o lakšteliai gelsvai žalsvi, vėliau patamsėja;
- kelmabudė labai karti.
Atsargiai rinkite ir smulkius rudus grybukus, augančius ant kelmų šalia kelmučių. Tarp jų pasitaiko mirtinai nuodingų rūšių, todėl kuokštą verta peržiūrėti grybą po grybo.
3. Voveraitės ir netikrosios voveraitės
Netikroji voveraitė nėra mirtinai nuodinga, tačiau laikoma nevalgoma ir gali sukelti virškinimo sutrikimų.
- Tikrosios voveraitės apačioje yra ne lakšteliai, o storos, šakotos raukšlės, kurios nuslenka ant koto;
- netikrosios voveraitės lakšteliai ploni, tankūs, ryškiai oranžiniai;
- netikroji dažnai auga ant pūvančios medienos ar storos spyglių paklotės, o kotas plonesnis.
4. Baravykas ir tulžinis baravykas
Tulžinis baravykas nėra nuodingas, bet vienas toks grybas gali sugadinti visą puodą – jis neįtikėtinai kartus. Jį išduoda rausvėjantys vamzdeliai po kepurėle ir tamsus, ryškus tinklelis ant koto. Tikrojo baravyko vamzdeliai balti, vėliau gelsvi ar žalsvi.
Ko niekada nedaryti
- Neragaukite grybo žalio, norėdami patikrinti, ar jis valgomas. Kai kurie nuodingi grybai visai neblogo skonio.
- Nepasikliaukite liaudiškais testais – sidabriniu šaukštu, svogūnu ar tuo, kad grybą apgraužė sraigė. Jie neveikia.
- Nepasitikėkite vien programėle telefone. Nuotraukų atpažinimas gali padėti pasidomėti, bet sprendimą reikia priimti tik tada, kai grybą pažįstate patys.
- Nemaišykite abejotinų grybų su kitais tame pačiame krepšyje.
Jei kyla įtarimas
Jei po grybų valgymo pajutote pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą ar silpnumą – net jei praėjo daug valandų, – nedelskite. Skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 arba kreipkitės į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą (tel. +370 5 236 2052). Jei liko grybų ar jų nuopjovų, pasiimkite – tai padės greičiau nustatyti rūšį.
Gera grybautojo taisyklė paprasta: į krepšį dedame tik tai, ką atpažįstame be jokių abejonių. Visa kita lieka miške.
Kaip saugiai parsinešti ir sutvarkyti grybus
Net valgomi grybai gali tapti pavojingi, jei su jais elgiamasi netinkamai. Apsinuodijimų priežastis neretai būna ne nuodinga rūšis, o pagedęs grybas.
- Neškite pintinėje, ne plastikiniame maišelyje. Maišelyje grybai įkaista, prakaituoja ir greitai genda.
- Sutvarkykite tą pačią dieną. Grybai yra greitai gendantis produktas, todėl nepalikite jų iki ryto prieškambaryje.
- Nerinkite perbrendusių, pažliugusių ar kirmėlėtų egzempliorių – net jei rūšis valgoma.
- Grybus išvirkite ar iškepkite pakankamai ilgai. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, kelmučiai, žali ar nepakankamai termiškai apdoroti gali sukelti virškinimo sutrikimų.
Vaikai ir grybai
Vaikai dažnai būna grybavimo bendrakeleiviai, ir tai puiki proga mokytis pažinti gamtą. Tik verta iš anksto susitarti dėl vienos taisyklės: radęs grybą vaikas jį parodo suaugusiajam, bet pats į burną nededa ir nelaižo rankų, kol jų nenusiplovė. Vaikų organizmas nuodams jautresnis, todėl net nedidelis kiekis gali būti pavojingas.
Tas pats galioja ir namuose: grybų nuopjovų, nevalytų grybų ar abejotinų egzempliorių nepalikite ten, kur gali pasiekti mažieji ar augintiniai.
Ir dar viena smulkmena: jei miške radote grybą, kurio nepažįstate, bet jis jus sudomino, nufotografuokite jį iš visų pusių ir palikite vietoje. Namuose galėsite ramiai pasidomėti knygose ar paklausti patyrusio grybautojo – grybui tai nepakenks, o jums nekils pagundos jį suvalgyti.
Šaltiniai: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (rekomendacijos grybautojams), Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras.
