Kaimynas vėl pastatė mašiną ant vejos. Sutuoktinis trečią kartą pamiršo nupirkti duonos. Telefonu kalbantis pardavėjas nesupranta paprasto klausimo. Pajuntate, kaip karštis kyla į veidą, širdis plaka greičiau, o žodžiai jau veržiasi iš lūpų. Pyktis yra viena stipriausių emocijų. Jis savaime nėra blogas, bet kai jis prasiveržia nevaldomai, dažnai pasakome ar padarome tai, dėl ko vėliau gailimės.
Pyktis – normali emocija
Pyktis yra natūrali reakcija į neteisybę, grėsmę, nusivylimą ar kliūtis. Jis gali būti naudingas: parodo, kad kažkas mums svarbu, padeda apginti save ir kitus, motyvuoja keisti situaciją. Problema yra ne pyktis, o tai, kaip jį išreiškiame: ar sprogstame, ar slopiname, ar išsakome ramiai.
Ką pyktis daro kūnui
Supykus kūne vyksta panašūs pokyčiai kaip streso metu: padažnėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, įsitempia raumenys, kvėpavimas tampa greitas ir paviršutiniškas. Dažnas ir stiprus pyktis apkrauna organizmą, trukdo miegoti ir gadina nuotaiką. Apie streso poveikį kūnui rašėme straipsnyje apie judėjimą ir stresą.
Kas pyktį sustiprina
- Nuovargis ir prastas miegas. Pavargę žmonės daug greičiau susierzina.
- Alkis. Ne veltui sakoma, kad alkanas žmogus piktas.
- Skausmas. Nuolatiniai skausmai mažina kantrybę.
- Stresas ir rūpesčiai. Kai kantrybės taurė jau pilna, užtenka vieno lašo.
- Alkoholis. Jis silpnina savikontrolę ir dažnai paverčia ginčą barniu.
- Neišsakytos nuoskaudos. Kai ilgai tylime, pyktis kaupiasi ir vieną dieną prasiveržia dėl smulkmenos.
Kaip atpažinti artėjantį priepuolį
Pyktis retai atsiranda iš niekur. Paprastai kūnas siunčia ženklus:
- karštis veide ar kakle;
- sugniaužti kumščiai, sukąsti dantys;
- greitas širdies plakimas;
- įsitempę pečiai;
- mintys, kurios sukasi ratu: „kaip jis drįsta“, „visada taip“.
Kuo anksčiau pastebite šiuos ženklus, tuo lengviau sustoti.
Ką daryti akimirką, kai užverda
1. Sustokite
Prieš atsakydami, padarykite pauzę. Senas patarimas suskaičiuoti iki dešimties iš tiesų veikia, nes duoda smegenims kelias sekundes pagalvoti.
2. Kvėpuokite lėtai
Įkvėpkite per nosį, iškvėpkite lėtai per burną, ilgiau nei įkvėpėte. Kartokite kelis kartus. Lėtas kvėpavimas ramina kūną. Daugiau pratimų rasite atskirame straipsnyje.
3. Išeikite iš situacijos
Pasakykite „man reikia minutės“ ir išeikite į kitą kambarį, į balkoną ar į lauką. Tai ne bėgimas nuo problemos, o laikas atvėsti.
4. Pajudėkite
Trumpas, greitas pasivaikščiojimas padeda „išleisti garą“. Kūnas išnaudoja energiją, kurią pyktis sukaupė.
5. Nesiųskite žinutės iš karto
Supykę parašytos žinutės ar laiškai dažnai būna griežtesni nei norėtųsi. Parašykite, bet nesiųskite. Perskaitykite po valandos.
Kaip kalbėti, kai jau nurimote
Kai pyktis atslūgo, verta pasikalbėti apie tai, kas jį sukėlė. Keli patarimai:
- Kalbėkite apie save. „Aš jaučiuosi nuskriaustas, kai…“ vietoj „tu visada…“.
- Būkite konkretūs. Kalbėkite apie konkrečią situaciją, o ne apie visus praeities nusižengimus.
- Klausykite. Kitas žmogus taip pat turi savo požiūrį.
- Ieškokite sprendimo, o ne kaltininko.
Pyktis prie vairo ir eilėse
Kai kurios situacijos ypač dažnai sukelia pyktį: kamštis kelyje, nemandagus vairuotojas, ilga eilė poliklinikoje ar parduotuvėje, nesibaigiantis laukimas telefonu. Tokiose situacijose padeda iš anksto pasiruošti: išvykti anksčiau, kad nereikėtų skubėti, pasiimti knygą ar įsijungti ramią muziką, priminti sau, kad kitas žmogus galbūt turi sunkią dieną. Prie vairo pykčio ypač verta saugotis, nes jis atima dėmesį ir skatina rizikingus veiksmus.
Pyktis ir artimieji
Paradoksalu, bet dažniausiai pykstame ant artimiausių žmonių: sutuoktinio, vaikų, brolių ir seserų. Jiems leidžiame matyti savo blogiausią pusę, nes jaučiamės saugūs. Tačiau būtent šiems santykiams pyktis kenkia labiausiai. Jei supykus pasakėte ką nors skaudaus, atsiprašykite, kai nurimote. Paprastas „atsiprašau, persistengiau“ dažnai sutaiso daugiau, nei manome.
Ilgalaikiai įpročiai
- Gerai miegokite ir reguliariai valgykite.
- Judėkite kasdien. Reguliarus fizinis aktyvumas mažina bendrą įtampos lygį.
- Ribokite alkoholį.
- Nekaupkite nuoskaudų. Kalbėkitės apie tai, kas nepatinka, kol tai dar maža problema.
- Pastebėkite, kas jus dažniausiai supykdo. Galbūt kai kurių situacijų galima išvengti.
- Juokas. Humoras padeda pažvelgti į situaciją iš šono.
Kada kreiptis pagalbos
Jei pyktis kyla labai dažnai, sunkiai suvaldomas, jei dėl jo nukenčia santykiai, jei per pyktį grasinate, daužote daiktus ar kas nors jaučiasi jūsų bijantis, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją ar psichologą. Yra veiksmingų būdų išmokti valdyti pyktį, ir pagalbos prašymas yra atsakingas žingsnis.
Taip pat, jei pastebite, kad artimas žmogus tapo daug irzlesnis nei anksčiau, verta atkreipti dėmesį. Kartais pokyčiai nuotaikoje gali būti susiję su nuovargiu, skausmu ar sveikatos pokyčiais, kuriuos verta aptarti su gydytoju.
Pyktis yra kaip ugnis: jis gali šildyti, bet gali ir sudeginti. Svarbiausia išmokti jį valdyti, kol jis nevaldo jūsų.
Šaltiniai: NHS: Get help with anger, NHS: Every Mind Matters.
