Telefonas suskamba: „Jūsų siuntinys negali būti pristatytas. Patvirtinkite adresą paspaudę nuorodą.“ Arba laiškas el. paštu: „Jums priklauso mokesčių grąžinimas.“ Arba žinutė iš nepažįstamo numerio: „Mama, čia aš, sudaužiau telefoną, čia mano naujas numeris.“ Visos šios žinutės turi vieną tikslą: išvilioti jūsų duomenis ar pinigus. Toks sukčiavimo būdas vadinamas fišingu, o jo aukomis kasmet tampa tūkstančiai žmonių.
Kas yra fišingas
Fišingas yra sukčiavimo būdas, kai apsimetama patikima įstaiga ar artimu žmogumi, siekiant, kad auka pati atskleistų slaptažodžius, banko kortelės duomenis, „Smart-ID“ PIN kodus ar perduotų pinigų. Pavadinimas kilęs iš anglų kalbos žodžio, reiškiančio žvejybą: sukčiai meta „jauką“ ir laukia, kas užkibs.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ne kartą perspėjo, kad sukčiai dažniausiai apsimeta kurjerių tarnybomis, bankais, mokesčių inspekcija, „Sodra“, policija ar elektros ir dujų tiekėjais.
Dažniausios schemos
Siuntinys ir mokestis
Žinutėje rašoma, kad siuntinys sulaikytas ir reikia sumokėti kelis eurus muito ar pristatymo mokesčio. Nuoroda veda į puslapį, kuris atrodo kaip tikras kurjerių tarnybos puslapis, bet ten įvedus kortelės duomenis, sukčiai juos gauna.
Netikras banko darbuotojas
Skambina „banko saugumo skyrius“ ir praneša, kad jūsų sąskaitoje vyksta įtartinos operacijos. Kad jas „sustabdytų“, prašo patvirtinti „Smart-ID“ ar padiktuoti kodą. Iš tikrųjų taip patvirtinate sukčių prisijungimą ar mokėjimą.
„Mama, tėti, čia aš“
Iš nepažįstamo numerio ateina žinutė tarsi nuo sūnaus, dukros ar anūko. Netrukus seka prašymas skubiai pervesti pinigų, nes „sugedo telefonas ir negaliu prisijungti prie banko“.
Laimėjimas ar grąžinimas
Pranešama, kad laimėjote prizą, loteriją ar jums priklauso permoka. Kad gautumėte pinigus, reikia „patvirtinti tapatybę“ ir įvesti banko duomenis.
Netikras „pirkėjas“ skelbimų portale
Parduodate seną spintą ar dviratį, ir „pirkėjas“ iškart sutinka su kaina. Jis siūlo apmokėti per kurjerį ir atsiunčia nuorodą, kurioje neva reikia „gauti pinigus“. Iš tikrųjų nuoroda veda į puslapį, kuriame prašoma kortelės duomenų. Tikram pirkėjui jūsų kortelės duomenų nereikia: pervesti pinigus jis gali žinodamas tik sąskaitos numerį.
Kaip atpažinti: septyni ženklai
- Skuba. „Per 24 valandas“, „skubiai“, „kitaip sąskaita bus užblokuota“. Sukčiai nori, kad nespėtumėte pagalvoti.
- Keistas siuntėjas. Laiškas iš keisto el. pašto adreso arba žinutė iš užsienio numerio.
- Nuoroda. Tikros institucijos retai siunčia nuorodas žinutėmis su prašymu įvesti duomenis.
- Klaidos. Netaisyklinga lietuvių kalba, keisti žodžiai, sumaišytos raidės.
- Prašoma kodų. Bankas niekada neprašo jūsų slaptažodžių, PIN kodų ar patvirtinimo kodų telefonu ar žinute.
- Per gerai, kad būtų tiesa. Netikėtas laimėjimas ar didelė grąžinama suma.
- Spaudimas emocijomis. Baimė, gailestis ar džiaugsmas yra pagrindiniai sukčių įrankiai.
Paprastos taisyklės, kurios apsaugo
- Nespauskite nuorodų iš netikėtų žinučių. Jei abejojate, atsidarykite tarnybos puslapį patys, įvesdami adresą, arba paskambinkite oficialiu numeriu.
- Niekam nesakykite kodų. Nei bankui, nei policijai, nei „IT specialistui“. Tikri darbuotojai jų neprašo.
- Perskambinkite artimajam įprastu numeriu, jei gaunate žinutę iš „naujo numerio“. Galima susitarti ir šeimos slaptažodį, kurį žino tik jūsų artimieji.
- Skaitykite, ką tvirtinate. „Smart-ID“ ar banko programėlėje visada parašyta, kokią operaciją tvirtinate. Jei nesuprantate, netvirtinkite.
- Nesidrovėkite padėti telefono ragelio. Mandagumas sukčiams negalioja.
- Pasitarkite. Prieš pervesdami pinigus pagal netikėtą prašymą, paskambinkite vaikams, kaimynui ar bankui.
Naudingi nustatymai telefone
Daugelyje telefonų galima įjungti nežinomų numerių skambučių filtravimą ir žinučių iš nepažįstamų siuntėjų atskyrimą. Banko programėlėje verta nustatyti mokėjimų limitus: dienos limitas, atitinkantis jūsų įprastas išlaidas, sumažina galimą žalą. Atnaujinkite telefono programinę įrangą, nes atnaujinimai dažnai uždaro saugumo spragas.
Ką daryti, jei jau paspaudėte ar įvedėte duomenis
Neišsigąskite, bet veikite greitai.
- Nedelsdami skambinkite į savo banką oficialiu numeriu, kuris nurodytas kortelės gale ar banko puslapyje, ir paprašykite užblokuoti kortelę ar prisijungimą.
- Pakeiskite slaptažodžius, jei juos įvedėte.
- Praneškite policijai paskambinę 112 arba per e. policijos sistemą.
- Išsaugokite žinutes ir skambučių istoriją, jos pravers tyrimui.
Kuo greičiau pranešite, tuo didesnė tikimybė, kad bankas spės sustabdyti operaciją.
Kalbėkitės apie tai su artimaisiais
Sukčiai ypač dažnai taikosi į vyresnio amžiaus žmones, nes šie labiau pasitiki ir rečiau tikrina. Tačiau aukomis tampa ir jauni. Papasakokite apie šias schemas tėvams, kaimynams ir draugams. Apie tai, kaip technologijos gali padėti palaikyti ryšį su artimaisiais saugiai, rašėme straipsnyje apie vienatvę.
Stresas po tokio įvykio būna didelis, o daugelis jaučia gėdą. Tai nereikalinga: sukčiai yra profesionalai, ir apgauti gali bet ką. Svarbiausia pranešti ir pasikalbėti su artimaisiais. Kaip greičiau nurimti po stipraus streso, rašėme atskirame straipsnyje.
Šaltiniai: Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos policija.
