Daug metų buvote vertinamas darbuotojas, rūpestinga mama ar tėtis, ūkio šeimininkas. Vėliau atėjo pensija, vaikai išsikraustė, galbūt pablogėjo sveikata ar netekote artimo žmogaus. Ir staiga atsiranda jausmas: „Kam aš dabar reikalingas?“ Tokios mintys pažįstamos daugeliui, nors apie jas retai kalbama garsiai. Jos susijusios su saviverte – tuo, kaip vertiname patys save.
Kas yra savivertė
Savivertė yra mūsų nuomonė apie save: ar laikome save vertu meilės, pagarbos ir gero gyvenimo. Sveika savivertė nėra pasipūtimas ar manymas, kad esame geresni už kitus. Tai ramus pasitikėjimas, kad esame vertingi tokie, kokie esame, su savo stiprybėmis ir trūkumais.
Žmogus su sveika saviverte:
- gali priimti pagyrimą ir kritiką be didelio sukrėtimo;
- leidžia sau suklysti;
- moka pasakyti „ne“;
- rūpinasi savimi be kaltės jausmo;
- nesijaučia mažiau vertas, kai kažkas nepavyksta.
Žema savivertė, priešingai, verčia nuolat abejoti savimi, lyginti su kitais ir jaustis nepakankamu.
Kodėl savivertė keičiasi su gyvenimo pokyčiais
Daugelis savo vertę sieja su vaidmenimis: profesija, tėvyste, gebėjimu padėti kitiems. Kai šie vaidmenys pasikeičia, savivertė gali susvyruoti.
Pensija. Nebelieka darbo, kuris suteikė statusą, rutiną ir bendravimą.
Tušti namai. Vaikai užaugo ir gyvena savo gyvenimus, ir jūsų pagalbos reikia mažiau.
Sveikatos pokyčiai. Kai kūnas nebe toks stiprus kaip anksčiau, gali atrodyti, kad tampate našta.
Netektys. Sutuoktinio ar draugų netektis keičia ne tik gyvenimą, bet ir požiūrį į save.
Visuomenės požiūris. Kartais aplinkiniai vyresnius žmones mato kaip „nebeaktualius“, ir tai skaudina.
Kaip stiprinti savivertę
Pastebėkite vidinį kritiką
Daugelis su savimi kalbame taip, kaip niekada nekalbėtume su draugu: „esu nevykėlis“, „nieko nebemoku“. Kai pastebite tokią mintį, sustokite ir paklauskite: ar tai tiesa? Ką pasakytumėte draugui tokioje situacijoje?
Užsirašykite savo stiprybes
Sudarykite sąrašą: ką mokate, ką esate pasiekę, už ką jus vertina artimieji. Daugelis nustemba, kiek daug į jį telpa. Laikykite sąrašą po ranka ir perskaitykite, kai savivertė krenta.
Raskite naujų vaidmenų
Savanorystė, pagalba bendruomenei, anūkų mokymas, sodo puoselėjimas, choras, būrelis – visa tai suteikia prasmės ir jausmą, kad esate reikalingi. Apie bendravimo svarbą rašėme straipsnyje apie vienatvę.
Rūpinkitės kūnu
Judėjimas, mityba, miegas ir išvaizda veikia ne tik sveikatą, bet ir tai, kaip jaučiamės. Net paprastas pasivaikščiojimas, apsilankymas pas kirpėją ar švarūs, mėgstami drabužiai gali pakelti nuotaiką ir pasitikėjimą savimi.
Mokykitės naujų dalykų
Kiekvienas naujai išmoktas dalykas sustiprina pasitikėjimą savimi. Kaip įveikti baimę pradėti, rašėme atskirame straipsnyje.
Mažinkite lyginimąsi
Socialiniuose tinkluose visi atrodo laimingesni, sveikesni ir sėkmingesni. Tai tik nuotraukos, ne visa tiesa. Lyginkite save ne su kitais, o su savimi prieš mėnesį ar metus.
Brėžkite ribas
Gebėjimas pasakyti „ne“ yra savigarbos ženklas. Apie tai rašėme straipsnyje apie asmenines ribas.
Bendraukite su tais, kurie jus vertina
Pabūkite su žmonėmis, po susitikimo su kuriais jaučiatės geriau, o ne prasčiau.
Kasdienis pratimas: trys dalykai
Kiekvieną vakarą užrašykite tris dalykus, kuriuos šiandien padarėte gerai arba už kuriuos galite save pagirti. Jie gali būti visai paprasti: išvirėte skanią sriubą, paskambinote seseriai, išėjote pasivaikščioti, nors lijo. Iš pradžių tai gali atrodyti keista ar net nepatogu, nes daugelis neįpratę girti savęs. Tačiau po kelių savaičių pastebėsite, kad dėmesys natūraliai pradeda kreiptis į tai, kas pavyksta, o ne tik į tai, kas nepavyko.
Kai kiti menkina
Kartais savivertę žeidžia ne mūsų pačių mintys, o kitų žodžiai: nuolatiniai priekaištai, pajuokavimai apie amžių, nekantrumas mokant naujų dalykų. Jei kas nors iš artimųjų dažnai jus menkina, verta ramiai, bet aiškiai pasakyti, kad tai jus skaudina. Pagarbus bendravimas priklauso visiems, nepriklausomai nuo amžiaus.
Jūsų patirtis yra vertybė
Vyresnio amžiaus žmonės turi tai, ko jaunimas neturi: gyvenimo patirtį, išmintį, istorijas, įgūdžius, kuriuos daugelis jau pamiršo. Mokėjimas kepti duoną, megzti, auginti daržoves, taisyti daiktus ar tiesiog išklausyti yra didelė vertybė. Pasidalinkite tuo su anūkais, kaimynais, bendruomene. Dažnai paaiškėja, kad to, ką mokate jūs, kiti seniai norėjo išmokti.
Kada reikia pagalbos
Jei mintys apie savo bevertiškumą tampa nuolatinės, jei kartu jaučiatės liūdni, nebedomina tai, kas anksčiau džiugino, sutriko miegas ar apetitas, pasikalbėkite su šeimos gydytoju ar psichologu. Jei kyla minčių apie savęs žalojimą, nedelsdami kreipkitės pagalbos skambindami 112 arba į emocinės paramos liniją.
Jūsų vertė nepriklauso nuo to, kiek uždirbate, kiek padarote ar kiek esate reikalingi kitiems. Ji yra tiesiog todėl, kad jūs esate.
Šaltiniai: NHS: Raising low self-esteem, NHS: Every Mind Matters.
