Vairuotojai, pamainomis dirbantys žmonės, studentai per sesiją – visi žino tą jausmą, kai vakare reikia dar dviejų trijų valandų, o organizmas jau išsijungia. Skardinė energinio gėrimo tai išsprendžia. Kardiologas, su kuriuo kalbėjausi, sako, kad būtent vakarinis energinis gėrimas yra blogiausias iš visų variantų, nes jo poveikis širdžiai tęsiasi visą naktį, o žmogus to nejaučia, kol miega.
Kas yra skardinėje
Standartinė 250 ml skardinė turi apie 80 mg kofeino – maždaug tiek, kiek puodelis kavos – ir 27–30 gramų cukraus, tai yra 6–7 arbatiniai šaukšteliai. Pusės litro skardinė – dvigubai. Prie to pridedamas taurinas ir B grupės vitaminai, kurie patys savaime nekenkia, bet ir jokio „energijos“ efekto, be kofeino, neduoda.
Ką širdis daro po 23 valandos
Kofeino pusinės eliminacijos laikas – tai yra laikas, per kurį organizmas pašalina pusę jo – yra 5–6 valandos. Išgėrus skardinę 22 valandą, 4 valandą ryto kraujyje dar lieka pusė kofeino, o 10 ryto – ketvirtis.
Naktį širdis normaliai sulėtėja iki 50–60 dūkių per minutę ir kraujospūdis nukrenta 10–20 procentų – tai vadinamasis naktinis nusileidimas, kuris širdžiai yra poilsis. Kofeinas tą nusileidimą panaikina: pulsas lieka dieninis, spaudimas nekrenta. Kardiologas sako, kad žmonės, kurių spaudimas naktį nenukrenta, turi gerokai didesnę infarkto ir insulto riziką nei tie, kurių spaudimas nusileidžia normaliai – tai rodo ir Europos kardiologų draugijos apžvalgos.
Dar viena problema – miego struktūra. Net jei žmogus užmiega, kofeinas sutrumpina giliojo miego fazę. Ryte jis jaučiasi neišsimiegojęs ir… geria dar vieną energinį gėrimą. Taip susidaro ratas.
Cukrus, apie kurį vakare niekas negalvoja
Trisdešimt gramų cukraus prieš miegą – tai cukraus šuolis kraujyje, po kurio insulinas jį numuša, o organizmas, miegant, negauna jokio judesio, kad tą energiją panaudotų. Ilgainiui vakariniai cukraus šuoliai yra vienas iš veiksnių, prisidedančių prie antsvorio ir cukraus apykaitos sutrikimų.
Ką daryčiau
- Jei būtinai reikia kofeino vakare – gerčiau kavą, o ne energinį gėrimą. Tas pats kofeinas be 30 gramų cukraus ir be pusės litro skysčio.
- Paskutinį kofeiną gerčiau iki 15–16 valandos. Tada iki miego kraujyje lieka ketvirtis ir naktinis nusileidimas išlieka.
- Vakare, kai pradeda snausti prie darbo – 15 minučių vaikščiočiau arba išsimaudyčiau šaltu vandeniu. Poveikis trumpesnis, bet širdžiai jokių pasekmių.
- Vairuodamas naktį sustočiau 20 minučių miegui. Kelių policija ir Pasaulio sveikatos organizacija vieningai sako, kad trumpas miegas yra efektyvesnis už bet kokį kofeiną.
Ko nedaryčiau
- Nemaišyčiau energinio gėrimo su alkoholiu – kofeinas užmaskuoja apsvaigimą, o širdis gauna dvigubą apkrovą.
- Negerčiau daugiau nei vienos 250 ml skardinės per dieną, nesvarbu, kuriuo metu.
- Neduočiau energinių gėrimų paaugliams – Lietuvoje jų pardavimas nepilnamečiams draudžiamas ne be reikalo.
Kam tai pavojingiausia
Kardiologas atskirai išskyrė tris grupes. Žmonėms, kurių kraujospūdis jau padidėjęs, vakarinis kofeinas panaikina tą naktinį poilsį, kurio širdžiai reikia labiausiai. Žmonėms su širdies ritmo sutrikimais – permušimais, prieširdžių virpėjimu – energinis gėrimas vakare gali sukelti priepuolį, apie ką nuolat įspėja ir Europos kardiologų draugija. Vyresniems nei 60 metų žmonėms kofeinas šalinamas lėčiau, todėl tas pats 22 valandos gėrimas kraujyje išlieka iki pietų. Visais trimis atvejais saugesnis pasirinkimas yra ne „mažiau“, o visai ne vakare.
Dažnai užduodami klausimai
Ar energinis gėrimas be cukraus vakare mažiau kenkia? Cukraus problemos nėra, bet kofeinas ir naktinis spaudimas lieka tie patys.
Kiek kofeino per dieną saugu? Europos maisto saugos tarnyba nurodo iki 400 mg suaugusiems, o vienkartinė dozė iki 200 mg. Pusės litro energinis gėrimas vienu metu – jau prie ribos.
Kaip suprasti, kad širdis naktį „nenusileidžia“? Tai parodo paros kraujospūdžio stebėjimas (Holteris), kurį skiria šeimos gydytojas. Netiesioginis požymis – prabudimas su greitu pulsu ir galvos skausmu.
Šaltiniai: Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) – kofeinas, Europos kardiologų draugija, Sveikatos apsaugos ministerija, Pasaulio sveikatos organizacija.
