Užėjote į parduotuvę nusipirkti duonos ir pieno, o išėjote su pilnu krepšiu. Televizijos reklama įtikino, kad jums būtinai reikia naujo stebuklingo papildo sąnariams. Telefone atsiranda pasiūlymas, kuris „galioja tik dar 2 valandas“. Reklama yra visur, ir ji veikia daug stipriau, nei norėtume pripažinti, net ir patyrusius, apdairius pirkėjus. Supratę, kaip ji veikia, galime priimti sprendimus patys.
Kodėl reklama veikia
Reklamos kūrėjai puikiai žino, kaip veikia žmogaus smegenys. Daugelis mūsų sprendimų priimami greitai, emocijų ir įpročių pagrindu, o ne kruopščiai apsvarstant. Reklama taikosi būtent į tai: sukelti jausmą, sukurti poreikį ir paskatinti veikti greitai, kol nespėjome pagalvoti.
Dažniausi reklamos triukai
Skuba. „Tik šiandien“, „liko tik 3 vienetai“, „pasiūlymas baigiasi po valandos“. Skubos jausmas verčia pirkti negalvojant.
„Nemokama“. „Antra prekė nemokamai“ ar „dovana prie pirkinio“ dažnai reiškia, kad perkate daugiau nei reikia.
Kainos su devynetu. 9,99 € atrodo gerokai mažiau nei 10 €, nors skirtumas tik vienas centas.
Perbraukta kaina. Didelė perbraukta kaina šalia „akcijos“ kainos sukuria įspūdį, kad sutaupote, net jei ankstesnė kaina buvo dirbtinai padidinta.
Autoritetai. Žmogus baltu chalatu, „mokslininkų patvirtinta“, „rekomenduoja gydytojai“. Kartais tai aktoriai, o tyrimų niekas nėra matęs.
Garsūs žmonės. Kai produktą reklamuoja mėgstamas aktorius ar dainininkas, atrodo, kad jis tikrai geras. Internete sukčiai dažnai naudoja garsių žmonių nuotraukas be jų sutikimo.
Emocijos. Laimingos šeimos, šypsantys seneliai su anūkais, jaukūs namai. Reklama parduoda ne prekę, o jausmą.
Baimė. „Ar žinote, kas slepiasi jūsų čiužinyje?“, „po 60-ies jūsų kaulams reikia…“. Baimė yra stiprus motyvatorius.
Parduotuvės gudrybės
Prekybos centrai taip pat sukurti taip, kad pirktume daugiau:
- Pienas ir duona dažnai būna parduotuvės gale, kad pakeliui praeitumėte pro daug kitų prekių.
- Brangiausios prekės išdėliotos akių lygyje, pigesnės – apatinėse ar viršutinėse lentynose.
- Saldumynai ir smulkmenos prie kasų, kur laukiame eilėje.
- Muzika ir kvapai, pavyzdžiui, šviežios duonos aromatas, skatina alkį ir pirkimą.
- Dideli vežimėliai verčia jaustis, kad pirkinių per mažai.
Sveikatos reklamos – ypatingas atsargumas
Vyresni žmonės yra dažnas sveikatos produktų reklamų taikinys: papildai sąnariams, atminčiai, širdžiai, „stebuklingi“ prietaisai, kremai nuo raukšlių. Svarbu žinoti, kad maisto papildai nėra vaistai ir Europos Sąjungoje jiems draudžiama skelbti, kad jie gydo ar apsaugo nuo ligų. Jei reklama tai žada, tai įspėjamasis ženklas. Apie papildus plačiau rašėme atskirame straipsnyje.
Kaip apsisaugoti
- Sąrašas. Eikite į parduotuvę su pirkinių sąrašu ir jo laikykitės.
- Nepirkite alkani. Alkanas žmogus perka daugiau ir nesveikiau, ypač užkandžių.
- 24 valandų taisyklė. Didesniam ar netikėtam pirkiniui duokite sau parą. Jei rytoj vis dar norite, galbūt jo tikrai reikia.
- Lyginkite kainą už kilogramą ar litrą. Ji nurodyta ant lentynos etiketės ir parodo tikrąją kainą.
- Nepasiduokite telefono pardavėjams. Jei skambina ir siūlo „išskirtinį pasiūlymą“, pasakykite, kad pagalvosite, ir padėkite ragelį.
- Pasitarkite. Prieš brangesnį pirkinį pasikalbėkite su artimaisiais.
- Skaitykite smulkų šriftą. Prenumeratos, sutartys, „nemokamas bandomasis laikotarpis“ dažnai slepia mokesčius.
Prekybininkai prie durų ir „nemokami“ pristatymai
Kartais vyresni žmonės kviečiami į „nemokamas sveikatos paskaitas“, ekskursijas su pietumis ar prekių pristatymus. Ten dažnai siūlomi brangūs čiužiniai, puodai, masažuokliai ar „gydomieji“ prietaisai, o pardavėjai sukuria spaudimą pasirašyti sutartį čia ir dabar, kartais su paskola. Prieš tokius renginius verta pasitarti su artimaisiais, o nuvykus – nieko nepasirašyti tą pačią dieną. Jei kas nors ateina prie durų ir siūlo „patikrinti“ vandenį, dujas ar elektros skaitiklį ir parduoti įrangą, paprašykite pažymėjimo ir paskambinkite į įmonę oficialiu numeriu.
Internetinės parduotuvės
Internete atsiranda netikrų parduotuvių su labai mažomis kainomis. Prieš pirkdami pasidomėkite, ar parduotuvė turi įmonės rekvizitus, adresą, telefoną ir atsiliepimų kitose svetainėse. Mokėkite saugiais būdais ir niekada nesiųskite pinigų pervedimu nepažįstamiems asmenims.
Jūsų teisės
Lietuvoje vartotojų teises saugo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Jei įsigijote prekę ar paslaugą, kuri neatitinka to, kas buvo žadėta, arba pasirašėte sutartį namuose ar telefonu ir apsigalvojote, dažnai turite teisę per 14 dienų atsisakyti sutarties. Kilus ginčui, galima kreiptis į tarnybą.
Reklama nėra blogis
Reklama padeda sužinoti apie naujus produktus ir akcijas. Problema atsiranda tada, kai ji priima sprendimus už mus. Kai suprantame, kaip ji veikia, galime ja pasinaudoti, o ne leisti jai mumis naudotis. Apie tai, kaip etiketės padeda atskirti reklamą nuo tiesos, rašėme straipsnyje apie maisto etiketes.
Šaltiniai: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011.
