Kai kurie skoniai turi galią akimirksniu sugrąžinti į vaikystę. Užtenka vieno kąsnio — ir atsiduri senelių virtuvėje, kur tvyro šiluma, o mama ar močiutė kažką buria prie viryklės. Būtent tokį patiekalą daugelis lietuvių prisimena iš vaikystės, tačiau jo receptų beveik neįmanoma rasti internete.

Stebina tai, kad šis paprastas, bet nepaprastai skanus valgis buvo gaminamas daugelyje Lietuvos namų, tačiau kažkaip liko už oficialių receptynų ribų. Jį žinojo mamos ir močiutės, perdavė dukroms prie puodų, bet niekas nesivargino užrašyti.

Patiekalas be pavadinimo — arba su dešimčia

Įdomiausia, kad šis valgis skirtinguose Lietuvos regionuose ir net skirtingose šeimose turėjo vis kitokį pavadinimą. Vieni vadino tiesiog bandutėmis, kiti — bulvinukais, treti dar kitaip. Oficialaus vardo jis taip ir neįgavo, todėl jo paieškoti receptų svetainėse — beviltiška užduotis.

O pats patiekalas paprastas kaip ir visa geriausia lietuviška virtuvė: bulvinės tešlos rutuliukai, virti pasūdytame vandenyje ir patiekiami su ypatingu užpilu, kurio kombinacija šiandien gali nustebinti.

Tešla kaip cepelinams — tik kita forma

Pagrindas — ta pati bulvinė masė, kurią naudojame cepelinams. Jei mokate gaminti cepelinų tešlą, jau turite pusę recepto.

Tarkuotos bulvės nusunkiamos, sumaišomos su bulvių krakmolu ir druska. Masė turi būti pakankamai tiršta, kad būtų galima formuoti. Jokio įdaro, jokių gudrybių — tik gryna bulvių tešla.

Iš jos formuojami nedideli rutuliukai — maždaug riešuto ar nedidelės mandarinės dydžio — ir šiek tiek suspaudžiami, kad gautųsi plokštesni paplotėliai. Tokia forma leidžia jiems tolygiai išvirti ir geriau sugerti užpilą.

Virimas ir patiekimas

Verdame pasūdytame vandenyje, kaip ir cepelinams. Kai bandutės iškyla į paviršių, palaukiame dar kelias minutes — iš viso apie dešimt minučių nuo įmetimo. Išgriebiame ir dedame į dubenį.

O dabar — svarbiausia dalis, dėl kurios šis patiekalas toks ypatingas.

Užpilame tirpintu sviestu ir apiberiame trintomis saldintomis aguonomis. Būtent ši kombinacija — šiltas sviestas ir saldžios aguonos ant karštų bulvinių bandučių — sukuria tą nepakartojamą skonį, kurio nepamiršti visą gyvenimą.

Kodėl aguonos su sviestu — tai genialus derinys

Lietuvoje aguonos tradiciškai siejamos su Kūčiomis ir saldžiais patiekalais. Tačiau šis receptas jas sujungia su karštomis bulvėmis — derinys, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neįprastas.

O iš tiesų tai veikia puikiai. Bulvių tešlos švelnumas, sviesto riebalai ir aguonų saldumas sukuria subalansuotą, sotų patiekalą, kuris tinka ir kaip pagrindinis valgis, ir kaip desertas.

Trintos aguonos paruošiamos paprastai: užpilamos karštu vandeniu, paliekamos pabrinkti, tada nusunkiamos ir sutrinamos su cukrumi. Galima naudoti aguonų grūstuvą arba smulkintuvą.

Keletas patarimų sėkmei

Sviestą tirpinkite lėtai ir neperkaitinkite — jis turi būti skystas, bet ne ruduojantis. Aguonų nedėkite per anksti — jos turi likti ant viršaus, ne įsigėrusios į bandutes.

Patiekala valgykite iš karto, kol karštas. Atvėsęs jis praranda dalį žavesio — sviestas sustingsta, o bandutės tampa per tvirtos.

Jei norite autentiškumo, valgykite šaukštu, kiekvieną kąsnį panardinant į lėkštės dugne susirinkusį sviestą su aguonomis.

Receptas, kurį verta išsaugoti

Šis patiekalas — gyvas liudijimas, kad geriausi receptai ne visada atsiduria knygose. Jie keliauja iš kartos į kartą, iš rankų į rankas, ir kiekviena šeima turi savo versiją.

Jei jūsų mama ar močiutė gamindavo kažką panašaus — paklauskite recepto, kol dar galite. O jei patys prisimenate šį skonį iš vaikystės — laikas jį atgaivinti ir perduoti savo vaikams.

Nebandęs tikrai nežinosi, koks tai paprastas ir kartu nepakartojamas skonis.