„Visi tai daro. Bet niekas apie tai nekalba” — taip vieną televizijos laidą pradėjo otorinolaringologas, ir auditorija nervinančiai nusijuokė. Nes jis buvo teisus. Nosies šašų krapštymas atrodo kaip niekinis įprotis. Bet medicinoje jis turi vardą, komplikacijų sąrašą ir rimtų pasekmių.
Kodėl šašai atsiranda
Nosies gleivinė yra plonas, jautrus audinys, kuris nuolat drėkinamas. Kai drėgmė sumažėja — dėl sauso oro, šildymo sezono, dulkių, dažno nosies pūtimo ar kai kurių vaistų, tokių kaip nosies lašai nuo slogos, — paviršius pradeda trūkinėti. Lietuvoje tai ypač aktualu žiemą, kai centralinis šildymas oro drėgmę sumažina iki 20–30 %.
Ant tų įtrūkimų susidaro šašai. Tai natūrali organizmo reakcija — apsauginis sluoksnis, kuris dengia žaizdą ir leidžia audiniui po apačia gyti.
Problema prasideda tada, kai šašas pašalinamas per anksti. Žaizda vėl atsiveria. Pradeda kraujuoti. Ir viskas kartojasi iš naujo — krapštymas, šašas, krapštymas, šašas. Ratas, kuris gali suktis savaites ir mėnesius.
Kas nutinka, kai krapštoma nuolat
Kiekvienas krapštymas — tai mechaninė trauma. Nosies gleivinė yra trapi, ir po pakartotinių pažeidimų ji gyja vis prasčiau. Atsiranda lėtinis uždegimas. Audinys prastėja. Kanalo vidus tampa sausesnis ir jautresnis.
Sunkesniais atvejais pažeidimas gali pasiekti nosies pertvarą — kremzgę ir kaulą, kurie skiria dvi šnerves. Nuolatinis krapštymas gali sukelti pertvaros išopėjimą — ir galiausiai perforaciją. Maždaug trečdalis pacientų su tokiais simptomais patiria struktūrinį nosies pažeidimą.
„Žmonės nesupranta, kad nosies pertvaroje nėra storo apsauginio sluoksnio,” paaiškino otorinolaringologė Aurelija. „Gleivinė yra labai plona. Po ja — kremzlė. Ir kai krapštoma kiekvieną dieną — ta kremzlė po truputį nyksta.”
Perforuota nosies pertvara sukelia švilpimą kvėpuojant, nuolatinį sausumą ir dar dažnesnį šašų susidarymą. Ratas užsidaro dar stipriau.
Kada tai tampa liga
Medicinoje yra terminas — rinotileksomanija. Tai patologinė nosies krapštymo forma, susijusi su obsesiniais-kompulsiniais bruožais. Žmogus krapšto ne todėl, kad nori — o todėl, kad negali sustoti. Nepaisant skausmo. Nepaisant kraujavimo. Nepaisant to, kad žino — kenkia sau.
„Tai ne juokas ir ne silpnybė,” pridūrė Aurelija. „Tai elgesio sutrikimas, kuriam reikia ir otorinolaringologo, ir psichologo pagalbos.”
Ne kiekvienas nosies krapštymas yra rinotileksomanija. Bet jei pastebite, kad krapštote kasdien, nepaisant skausmo — verta apie tai pagalvoti atvirai.
Kaip padėti nosiiai be krapštymo
Pirmiausia — drėkinimas. Fiziologinio tirpalo purškalas kelis kartus per dieną padeda gleivinei išlikti drėgnai ir sumažina šašų susidarymą. Žiemą, kai šildymas sauso orą, oro drėkintuvas miegamajame gali padaryti didelį skirtumą.
Jei šašai jau susiformavo — plonas sluoksnis vazelino arba specialaus nosies tepalo padeda suminkštinti pluteles ir apsaugoti audinį nuo tolesnio dirginimo. Tepti geriausia prieš miegą — per naktį tepalas drėkina gleivinę ir ryte šašai atrodo mažiau.
Jei pastebite nuolatinį kraujavimą iš nosies, nemalonaus kvapo išskyras arba švilpimą kvėpuojant — kreipkitės į otorinolaringologą. Tai gali būti ženklas, kad pažeidimas jau pasiekė pertvarą.
Ir svarbiausia — nenaudoti pirštų. Nei nagų, nei pagaliukų, nei jokio daikto, kuris galėtų sužeisti gleivinę.
Nosis gyja gerai — jei jai leidžiama. Tiesiog reikia nustoti ją liesti.
