Dieną viskas atrodė gerai. Saulė šviečia. Laistau reguliariai. Tręšiu pagal grafiką. Bet pomidorai — sustojo. Žiedai krinta. Vaisiai nebeauga. Lapai blyškūs.
Ir tik kai patikrinau naktinę temperatūrą — supratau, kas vyksta. Trys naktys iš eilės nebuvo nukritusios žemiau dvidešimt trijų laipsnių. Ir to užteko, kad viskas sugriūtų.
Kas nutinka augalams per karštą naktį
Naktis augalui yra poilsio laikas. Dieną jis gamina cukrus fotosinteze — naktį tuos cukrus naudoja augimui, vaisių formavimuisi ir atsigavimui.
Bet kai naktinė temperatūra nenukrenta žemiau maždaug dvidešimties laipsnių — augalas nenurimsta. Kvėpavimas lieka padidintas. Cukrai oksiduojami greičiau, nei spėjama juos kaupti. Ir rytą augalas pasitinka tuščias — be energijos augti.
Tai tarsi žmogus, kuris dirba dieną ir nemiega naktį. Po vienos nakties — nieko baisaus. Po trijų — jau jaučiasi. Po savaitės — sugriūva.
Kas kenčia labiausiai
Pomidorai. Agurkai. Paprikos. Pupelės. Bulvės. Visos šilumamėgės kultūros, kurios ir taip jau dirba savo augimo riboje.
Pirmieji požymiai — žiedų kritimas. Žiedadulkės nuo karščio tampa lipnios arba sterilios, ir apdulkinimas tiesiog neįvyksta. Užuomazgos nubyrėja.
Po to — vaisiai, kurie jau buvo užsimezgę, nustoja augti. Lieka maži, vandeningi, blyškūs. Skonis — silpnas. Laikymo laikas — trumpesnis.
Šaknys taip pat kenčia — naktį jos sunaudoja cukrus greičiau nei spėjama papildyti. Šaknelių formavimasis sulėtėja, maisto medžiagų įsisavinimas prastėja. Lapai pradeda geltonuoti ir praranda turgorą.
„Po savaitės karštų naktų mano pomidorų lysvė atrodė kaip po sausros,” pasakojo sodininkas Andrius. „Nors laistydavau kasdien.”
Ką galima padaryti
Pirma — vakarinis laistymavimas smulkiu rūku. Ne gausus laistymas, o lengvas apipurškimas lapų ir dirvos paviršiaus prieš saulėlydį. Tai sumažina sukauptą šilumą ir padeda augalui greičiau atvėsti.
Antra — pavėsinimas. Šešėliavimo tinklas virš pomidorų ar agurkų gali sumažinti dienos kaitros kaupimąsi ir padėti naktinei temperatūrai kristi greičiau.
Trečia — dirvos mulčiavimas. Storas mulčio sluoksnis mažina dirvos temperatūrą ir neleidžia šilumai kauptis šaknų zonoje.
Ketvirta — trąšos. Karštų naktų metu vengti azoto — jis skatina augimą, kuris reikalauja dar daugiau energijos. Vietoj to — kalis ir kalcis: kalis padeda reguliuoti vandens balansą, kalcis stiprina ląstelių sieneles.
„Kai atėjo karščio banga — sumažinau azotą, padidinau kalį ir pradėjau purkšti vakare,” pasakojo Andrius. „Po savaitės augalai atsigavo. Ne visiškai — bet pakankamai, kad derlių dar pavyko išgelbėti.”
Karštos naktys Lietuvoje tampa vis dažnesnės. Ir žinoti, ką jos daro jūsų daržui — yra pusė sprendimo.
