Visi esame girdėję, kad gražiems žmonėms gyvenime sekasi lengviau: juos dažniau priima į darbą, jiems daugiau atleidžiama, jie greičiau sulaukia dėmesio. Natūraliai kyla klausimas, ar grožis gali pridėti ir metų prie gyvenimo. Amerikiečių mokslininkai nusprendė tai patikrinti ir gavo atsakymą, kurio daugelis nesitikėjo.
Tyrimas, trukęs daugiau nei 60 metų
Tyrėjai pasinaudojo vienu ilgiausių socialinių tyrimų pasaulyje. Jame dalyvavo 8386 žmonės, kurie 1957 metais baigė vidurines mokyklas JAV Viskonsino valstijoje. Šie žmonės buvo stebimi dešimtmečius: apklausti apie mokslą, darbą, šeimą, pajamas ir sveikatą. Galiausiai jų duomenys buvo palyginti su JAV nacionaliniu mirčių registru iki 2022 metų.
Tačiau pirmiausia reikėjo išspręsti keblų klausimą: kaip išmatuoti grožį? Mokslininkai pasirinko paprastą kelią. Jie paėmė dalyvių nuotraukas iš mokyklos baigimo albumų, kai šiems buvo maždaug 18 metų. Nepriklausomi vertintojai, nieko nežinodami apie tų žmonių likimus, įvertino kiekvieno veido patrauklumą. Pagal įvertinimus dalyviai buvo suskirstyti į šešias grupes, nuo mažiausiai iki labiausiai patrauklių.
Ką parodė rezultatai
Žmonių, patekusių į mažiausiai patrauklių grupę, mirtingumo rizika buvo 16,8 % didesnė nei tų, kurie pateko į keturias vidurines grupes.
O štai labiausiai patrauklūs jokio pranašumo neturėjo. Jų mirtingumo rizika statistiškai nesiskyrė nuo vidutiniškai patrauklių žmonių. Kitaip tariant, išskirtinis grožis metų nepridėjo. Skirtumas išryškėjo tik vienoje skalės pusėje.
Tyrėjai šį skirtumą išvertė ir į suprantamesnę kalbą, t. y. tikėtiną gyvenimo trukmę. Moterų, kurios jaunystėje pateko į mažiausiai patrauklių grupę, tikėtina gyvenimo trukmė buvo beveik dvejais metais trumpesnė nei kitų dalyvių. Vyrų skirtumas buvo mažesnis, maždaug vieneri metai.
Ar tai reiškia, kad išvaizda lemia likimą?
Ne, ir tai svarbu suprasti. Šie skaičiai rodo statistinį ryšį didelėje žmonių grupėje, o ne individualią prognozę. Tai, kad kažkas mokyklos nuotraukoje atrodė mažiau patraukliai, nereiškia, kad jo gyvenimas bus trumpesnis. Tarp mažiausiai patrauklių buvo daugybė žmonių, nugyvenusių ilgą ir sveiką gyvenimą.
Mokslininkai taip pat bandė atmesti kitus akivaizdžius paaiškinimus. Jie atsižvelgė į mokymosi rezultatus, intelektą, šeimos kilmę, pajamas suaugus, taip pat į fizinę ir psichinę sveikatą vidutiniame amžiuje. Net įvertinus visus šiuos veiksnius, ryšys tarp mažiausio patrauklumo ir didesnės mirtingumo rizikos išliko.
Tai kodėl taip gali būti?
Tyrėjai mano, kad pati išvaizda greičiausiai nėra priežastis. Labiau tikėtina, kad ji yra tam tikras veidrodis. Yra keli galimi paaiškinimai.
Veidas atspindi biologiją. Veido bruožai iš dalies susiformuoja vaikystėje ir paauglystėje. Tai, kaip žmogus maitinosi augdamas, kaip sirgo ir kokiomis sąlygomis gyveno, gali palikti pėdsaką tiek išvaizdoje, tiek sveikatoje. Tada išvaizda ir gyvenimo trukmė yra ne priežastis ir pasekmė, o dvi tos pačios istorijos pusės.
Visuomenė elgiasi skirtingai. Daugybė tyrimų rodo, kad su patraukliais žmonėmis elgiamasi palankiau, o mažiau patrauklūs dažniau susiduria su atstūmimu ar patyčiomis. Ilgalaikis stresas ir vienatvė yra gerai žinomi sveikatos priešai.
Požiūris į save. Žmogus, kuris nuo jaunystės jaučiasi nevertinamas, kartais mažiau rūpinasi savimi, rečiau kreipiasi į gydytojus ar lengviau įpranta prie žalingų įpročių. Tai nėra taisyklė, bet grupės lygmeniu tokie dalykai gali sudaryti skirtumą.
Kodėl gražiausi neliko nugalėtojais
Būtent šis tyrimo aspektas turbūt įdomiausias. Jei grožis tiesiogiai ilgintų gyvenimą, labiausiai patrauklūs turėtų būti pirmi. Bet taip nebuvo. Tai rodo, kad svarbu ne „būti gražiam“, o neatsidurti tokioje padėtyje, kai išvaizda tampa nepalankių sąlygų ženklu.
Todėl tyrimo išvados negalima suprastinti iki teiginio, kad gražūs žmonės gyvena ilgiau. Tikslesnė mintis tokia: kas nulemia, kaip atrodome jaunystėje, iš dalies gali nulemti ir tai, kaip ilgai gyvename.
Ko tyrimas neatsako
Kaip ir kiekvienas tyrimas, šis turi ribų. Visi dalyviai buvo vienos kartos, vienos valstijos abiturientai, dauguma jų baltaodžiai amerikiečiai. Grožio standartai 1957 metais skyrėsi nuo dabartinių, o vertintojai matė tik vieną nespalvotą nuotrauką, padarytą konkrečią dieną. Šukuosena, apšvietimas ar tiesiog bloga nuotaika fotografavimo metu galėjo turėti įtakos įvertinimui.
Be to, tyrimas nepasako, kaip šis ryšys atrodytų šiandien, kai žmonės gyvena ilgiau, medicina pažengusi daug toliau, o išvaizdą galima koreguoti kur kas lengviau nei prieš pusę amžiaus. Todėl rezultatus verta vertinti kaip įdomų signalą, o ne kaip galutinę tiesą.
Kas iš to mums?
Grožio ar veido bruožų pakeisti neįmanoma, bet tai, kas iš tikrųjų ilgina gyvenimą, priklauso nuo mūsų: judėjimas, miegas, mityba, rūkymo atsisakymas, reguliarūs sveikatos patikrinimai ir artimi santykiai su kitais žmonėmis. Šių dalykų poveikis gyvenimo trukmei yra gerokai didesnis nei vieneri ar dveji metai.
