Perpjovus įprastą obuolį, po raudona ar žalia odele visada matome balkšvą ar gelsvą minkštimą. Tačiau soduose ir prekyvietėse vis dažniau pasitaiko obuolių, kurie viduje sodriai rausvi ar net raudoni. Tai ne dirbtinai nudažyti vaisiai ir ne genetiškai modifikuotos veislės, o selekcijos ir senų laukinių obelų rūšių rezultatas. Ir jų išskirtinumas – ne vien spalva.
Kas suteikia raudoną spalvą
Raudonmėsių obuolių spalvą lemia antocianinai – tie patys augaliniai pigmentai, kurie nudažo mėlynes, juoduosius serbentus, aronijas, raudonuosius kopūstus ir vyšnias. Įprastuose obuoliuose antocianinų yra tik odelėje, todėl ji būna raudona. Raudonmėsių veislių vaisiuose šių junginių gausu ir minkštime.
Ką apie antocianinus sako mokslas
Antocianinai priklauso polifenolių grupei ir pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Moksliniuose žurnaluose publikuotos apžvalgos rodo, kad mityba, kurioje gausu antocianinų turinčių vaisių ir daržovių, siejama su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata. Tačiau svarbu tai vertinti realistiškai: dauguma tokių tyrimų yra stebėjimo tyrimai. Jie rodo sąsajas, bet neįrodo, kad vienas konkretus produktas gydo ar apsaugo nuo ligų.
Taip pat skaitykite: Močiutė raudonėlio arbatą vadino „vaistais” – dabar mokslas aiškina, kodėl ji buvo teisi
Todėl teisingiausia raudonmėsius obuolius vertinti kaip dar vieną būdą įvairinti mitybą, o ne kaip „superproduktą“. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvalgyti ne mažiau kaip 400 gramų vaisių ir daržovių, ir kuo įvairesnių spalvų, tuo geriau.
Odelė vis tiek svarbiausia
Net ir įprastų obuolių atveju didžioji dalis polifenolių ir skaidulų slypi odelėje bei po ja esančiame sluoksnyje. Todėl obuolius, jei tik įmanoma, verta valgyti nenuluptus, prieš tai gerai nuplovus. Raudonmėsių obuolių privalumas tas, kad šių junginių daugiau yra visame vaisiuje, taip pat sultyse ir tyrėje.
Kokių veislių būna
Raudonmėsės obelys kilusios iš Centrinės Azijos laukinių obelų, tokių kaip Nedzveckio obelis. Seniau tokie obuoliai buvo labai rūgštūs ir kartoki, tinkami tik sultims ar dekoratyviniams sodams. Šiuolaikinė selekcija sukūrė skanesnių veislių, pavyzdžiui, „Baya Marisa“ ir „Redlove“ serijos obelis, taip pat senesnę „Weirouge“ veislę.
Lietuvoje raudonmėsių obelų sodinukų galima įsigyti kai kuriuose medelynuose. Prieš perkant verta pasiteirauti apie veislės atsparumą šalčiui ir ligoms, nes ne visos jos vienodai tinka mūsų klimatui. Daugelis dekoratyvinių raudonlapių obelų taip pat veda raudonmėsius, bet smulkius ir rūgščius vaisius.
Kokio skonio jie būna
Dauguma raudonmėsių obuolių yra rūgštesni nei įprasti desertiniai obuoliai, kai kurie turi lengvą uogų ar braškių poskonį. Todėl jie ypač tinka:
- sultims – gaunamos ryškiai rausvos spalvos;
- tyrei ir obuolienei;
- kepiniams;
- salotoms, kur jų spalva atrodo įspūdingai.
Kaip išsaugoti spalvą
Antocianinai jautrūs karščiui ir terpės rūgštingumui. Ilgai verdant jų spalva blunka ir gali tapti rusvai pilka. Keli patarimai:
- tyrę ar uogienę virkite kuo trumpiau;
- įlašinkite citrinos sulčių – rūgštesnėje terpėje antocianinai išlaiko ryškesnę raudoną spalvą;
- sultis laikykite tamsoje ir vėsoje.
Kaip laikyti
Raudonmėsius obuolius laikykite taip pat, kaip įprastus: vėsioje patalpoje ar šaldytuve, atskirai nuo daržovių. Obuoliai išskiria etileno – dujų, kurios greitina kitų produktų nokimą ir gedimą. Pažeistus ar pradėjusius pūti vaisius išrinkite kuo greičiau, kad puvinys neišplistų.
Ar verta sodinti savo sode
Jei sode yra vietos vienai ar dviem naujoms obelims, raudonmėsė veislė gali būti įdomus pasirinkimas. Tokios obelys dažnai būna ir dekoratyvios: daugelio jų žiedai rausvi, o lapai pavasarį turi raudoną atspalvį.
Prieš sodinant verta atsižvelgti į kelis dalykus:
- apdulkinimą – dauguma obelų veislių yra savidulkės tik iš dalies, todėl šalia reikia kitos obels;
- atsparumą rauplėms – kai kurios raudonmėsės veislės jautresnės ligoms, todėl jas reikia kruopščiau prižiūrėti;
- poskiepį – nuo jo priklauso medžio dydis ir žiemkentiškumas.
Sodinti obelis Lietuvoje galima rudenį, iki įšąlant dirvai, arba anksti pavasarį.
Kodėl kartais minkštimas tik rausvas
Raudonmėsių obuolių spalvos intensyvumas priklauso nuo veislės, oro sąlygų ir to, kada vaisius nuskintas. Vėsios rudens naktys skatina antocianinų gamybą, todėl tais metais, kai ruduo šiltas, vaisiai gali būti blyškesni. Tai normalu ir nereiškia, kad vaisius prastesnis.
Trumpai
Raudonmėsiai obuoliai yra gražus ir naudingas papildymas sode bei virtuvėje. Jie turi daugiau antocianinų nei įprasti obuoliai, tačiau stebuklų iš jų tikėtis neverta. Didžiausia nauda – reguliariai valgyti įvairių spalvų vaisių ir daržovių, nesvarbu, kokia obuolio spalva viduje.
Šaltiniai: Pasaulio sveikatos organizacija – vaisių ir daržovių vartojimo rekomendacijos, mokslinės apžvalgos apie antocianinus ir širdies bei kraujagyslių sveikatą („Nutrients“, „Critical Reviews in Food Science and Nutrition“).
