Erkės bijo skruzdžių. Ne šiaip bijo – aktyviai jų vengia, bėga nuo paviršių, kur skruzdžių buvo, net kai jų jau nebėra.
Kai pirmą kartą tai perskaičiau, pagalvojau – tai tiesiog įdomus faktas. Bet epidemiologė Giedrė Mockuvienė paaiškino, kad už to slypi kur kas daugiau: „Kanados mokslininkai susintetino skruzdžių kvapą ir pavertė jį erkių atbaidymo priemone. Tai gali pakeisti viską, ką žinome apie apsaugą nuo erkių.”
Kodėl erkių problema auga kasmet
Giedrė pradėjo nuo konteksto: „Erkių sezonas kasmet prasideda vis anksčiau – jau kovo mėnesį, kai anksčiau aktyvumas prasidėdavo balandį ar gegužę.” Klimatas šiltėja, erkių arealai plečiasi, o su jomis plinta dvi rimtos ligos – Laimo liga ir erkinis encefalitas.
„Nuo encefalito galima pasiskiepyti – ir tai tikrai verta daryti,” – sakė ji. – „Bet nuo Laimo ligos vakcinos nėra. Ir gydymas antibiotikais ne visada padeda laiku, jei liga neatpažinta anksti.” Todėl prevencija – neprileisti erkės prie kūno – išlieka svarbiausia.
Dabartinės priemonės – cheminiai purškalai, repelentas su DEET – veikia, bet turi trūkumų: kai kurie žmonės jautria oda jų netoleruoja, o ilgalaikis naudojimas kelia klausimų.
Kaip veikia skruzdžių kvapo repelentas
Simon Fraser universiteto mokslininkai pastebėjo, kad erkės vengia vietų, kur buvo skruzdžių. Net kai skruzdžių jau nebebuvo – erkės vis tiek neėjo ant tų paviršių. Priežastis – cheminis pėdsakas, kurį palieka skruzdžių liaukos.
„Mokslininkai tą kvapą susintetino laboratorijoje,” – aiškino Giedrė. – „Ir bandymai parodė, kad erkės reaguoja į sintetinę versiją lygiai taip pat kaip į tikrą – vengia ir traukiasi.”
Tai visiškai kitoks principas nei cheminis nuodas. Čia niekas nežudo erkės – tiesiog siunčiamas signalas, kad šioje vietoje yra pavojingas plėšrūnas. Erkė „skaito” tą signalą ir pasitraukia pati. „Kadangi tai ne nuodas, o signalas – erkės negali prie jo priprasti, kaip pripranta prie pesticidų,” – pridūrė Giedrė.
Kada tai pasirodys parduotuvėse
Giedrė nuramino ir kartu perspėjo: „Laboratorijoje viskas veikia puikiai. Bet iki parduotuvės lentynos dar reikia klinikinių bandymų, saugumo vertinimų ir reguliacinių leidimų.” Tikėtinas laikotarpis – treji–penkeri metai.
„Tai nebus greitai,” – pripažino ji. – „Bet kai pasirodys – tai bus pirmasis repelnentas, kuris veikia ne per chemiją, o per erkės pačios biologiją. Ir tai yra esminis pokytis.”
Kol laukiame, Giedrė patarė nepamesti to, kas veikia dabar: ilgos kelnės miške, repelentas ant drabužių, kūno tikrinimas po kiekvieno pasivaikščiojimo gamtoje. Bet kai kitą kartą pamatysite skruzdžių takelį miške – žinokite: erkės jį mato irgi. Ir eina kita kryptimi.
