„Mes esame karta, kuri tikriausiai sužinos atsakymą. Ne mūsų vaikai. Ne anūkai. Mes patys,” pasakė Justas, astrofizikos tyrėjas iš Vilniaus universiteto. Jis kalbėjo apie vieną sakinį — ar esame vieni Visatoje. Ir apie vieną atradimą, kuris tą sakinį gali pakeisti iš spėlionės į faktą.
Ką rado Curiosity
Roveris, riedantis Marso paviršiumi jau daugiau nei dešimtmetį, iš Gale kraterio uolienų ištraukė dvidešimt vieną organinę molekulę. Septynios iš jų niekada anksčiau Marse nebuvo aptiktos.
Organinė molekulė — junginys, kurio pagrindas anglis. Kiekvienas gyvasis organizmas Žemėje — nuo bakterijos iki banginio — pastatytas ant anglies grandinių.
„Tai nereiškia, kad rasta gyvybė,” paaiškino Justas. „Organinės molekulės gali atsirasti ir be jokio gyvo organizmo — iš geologinių procesų, meteoritų, atmosferinių reakcijų. Bet be jų gyvybė neįmanoma. Jos yra būtina sąlyga.”
Plyta tuščiame lauke. Namas dar nestovi. Bet statybinė medžiaga — jau čia.
Kodėl septynios naujos molekulės stebina
Įdomiausia kategorija — azoto turintys junginiai. DNR ir RNR pagrindas — būtent azoto bazės. Rastos molekulės nėra pati DNR. Bet tai gali būti jos pirmtakai — junginiai, iš kurių tinkamomis sąlygomis galėtų susidaryti genetinė medžiaga.
„Marso paviršiuje beveik nėra atmosferos, vandens, temperatūra svyruoja nuo pliuso iki minus šimto per parą,” pridūrė Justas. „Tokios sąlygos turėtų viską suardyti. Bet molekulės išgyveno milijardus metų.”
Vadinasi, Marse egzistuoja kažkokie geocheminiai mechanizmai, kurie konservuoja organinę chemiją. Galbūt mineraliniai sluoksniai uolienose, blokuojantys spinduliuotę. Tai dar neištirta.
Kas keičiasi moksle
Iki šio atradimo daugelis mokslininkų teigė — jei gyvybė Marse kada nors buvo, jos pėdsakų jau nebėra. Per ilgai viskas bombarduota radiacija.
Naujieji duomenys griauna tą prielaidą. Jei paprastos molekulės išgyveno milijardus metų — biologinės kilmės pėdsakai irgi galėjo išlikti.
„Anksčiau ieškojome dabartinės gyvybės — gal kažkas dar gyvena po žeme,” paaiškino Justas. „Dabar prasminga ieškoti senovinių pėdsakų. Molekulinių struktūrų iš laikų, kai Marsas dar turėjo vandenynus.”
Kas toliau
Curiosity gali aptikti molekules. Bet negali nustatyti, ar jos biologinės, ar geologinės kilmės. Tam reikia Žemės laboratorijos su izotopų analizatoriais.
Perseverance roveris jau renka mėginius į specialius vamzdelius ir palieka juos ant Marso paviršiaus. Kita misija atskris, surinks, parveš. Tada — galutinis testas.
„Jei izotopų santykis sutaps su biologiniais procesais — atsakymas rastas,” ramiai pasakė Justas. „Jei ne — vis tiek tai didžiausias geocheminis atradimas per dešimtmečius.” Marso smėlyje guli galimas atsakymas. Mums tik reikia jį parnešti namo.
