Šaldytos daržovės — blogai. Konservuotos pupelės — blogai. Jogurtas plastikiniame indelyje — irgi blogai. Bent jau taip teigia socialiniai tinklai.
Žodis „ultraperdirbtas” tapo baubų sinonimu. Viskas, kas supakuota, automatiškai virto priešu. O vienintelis „tikras” maistas — tas, kuris ateina tiesiai iš žemės, neliečiamas žmogaus rankos.
Bet ar tai tiesa? Ne visai.
Keturios grupės — ne dvi
Indrė, klinikinė dietologė, pradėjo nuo NOVA klasifikacijos — tarptautinės sistemos, kuri skirsto maistą į keturias grupes pagal perdirbimo laipsnį.
— Pirma grupė — minimaliai perdirbti produktai. Šviežios daržovės, vaisiai, mėsa, — paaiškino ji. — Antra — virtuvės ingredientai: aliejus, druska, cukrus. Trečia — perdirbti: sūdyta duona, konservai. Ir ketvirta — itin perdirbti.
Ketvirtoje grupėje — emulsikliai, stabilizatoriai, sintetiniai kvapai. Lustai, saldinti gėrimai, pramoniniai pyragaičiai.
— Bet žmonės suplaka trečią ir ketvirtą grupę į vieną, — pridūrė Indrė. — Konservuotos pupelės ir gazuotas limonadas jiems — tas pats. O tai absurdas.
Ką iš tikrųjų rodo tyrimai
Didelis ultraperdirbtų produktų vartojimas siejamas su nutukimu, antro tipo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai faktas. Tyrimų daug, tendencija aiški.
Bet — ir tai svarbus „bet” — tyrimai rodo ryšį, ne priežastį.
— Žmonės, kurie valgo daug ultraperdirbtų produktų, dažnai mažiau sportuoja, mažiau miega, daugiau stresauja, — pasakė Indrė. — Ar juos paveikė pats maistas? Ar gyvenimo būdas? Tai skirtingi klausimai.
Vienas kontroliuojamas tyrimas parodė kai ką įdomaus. Dalyviai gavo vienodai kalorijų ir maistinių medžiagų — vieni iš ultraperdirbtų, kiti iš mažiau perdirbtų produktų. Tie, kurie valgė ultraperdirbą, spontaniškai suvalgė daugiau. Jų organizmas tiesiog nepasakė „gana” tinkamu momentu.
E priedai — ne tikrasis priešas
— Žmonės bijo E numerių kaip ugnies, — nusišypsojo Indrė. — Bet vitaminas C irgi turi E numerį. E300. Citrinos rūgštis — E330. Didžioji dalis priedų yra saugūs patvirtintomis dozėmis.
Tikroji problema — ne vienas konkretus ingredientas. O derinys. Per daug cukraus. Per daug sočiųjų riebalų. Per daug druskos. Per mažai skaidulų. Ir visa tai — viename pakelyje, kuris sukurtas taip, kad nebepadėtum.
Didelis energijos tankis mažame tūryje. Smegenys gauna malonumą, bet organizmas negauna maistinių medžiagų. Valgai daugiau, bet maitiniesi mažiau.
Šaldytos daržovės — kartais geriau nei šviežios
Čia slypi paradoksas, kurio niekas nenori girdėti.
Šaldytos daržovės dažnai šaldomos per kelias valandas po derliaus nuėmimo. Vitaminai fiksuojami tuo momentu, kai jų daugiausiai.
„Šviežios” daržovės parduotuvėje kartais būna keliautos tris dienas sunkvežimyje, gulėjusios sandėlyje, stovėjusios lentynoje. Jų maistinė vertė — mažesnė nei šaldytų.
— Konservuotos pupelės, natūralus jogurtas, pilno grūdo duona, avižiniai dribsniai — visa tai supakuota, — pasakė Indrė. — Ir visa tai puikus maistas.
Ne pakuotė nusprendžia, ar produktas sveikas. O tai, kas joje yra. Kiek pridėtinio cukraus. Ar ingredientų sąrašas suprantamas. Ar jame yra skaidulų ir baltymų. Tiesa, kaip visada, yra ne kraštutinumuose, o viduryje. Ir tas vidurys — paprastesnis, nei atrodo.
