Prieš radinius — baltas ledas iki horizonto. Po radinių — visiškai kitas vaizdas. Mažas, skaidrus gintaro fragmentas, rastas po Antarkties ledu, tapo pirmuoju patvirtintu tokiu radiniu žemyne. Jo amžius — nuo aštuoniasdešimt trijų iki devyniasdešimt dviejų milijonų metų.
Dalia, geologė, kai pirmą kartą pamatė fragmento nuotrauką, ilgai tylėjo. „Tai reiškia, kad ten, kur dabar minus penkiasdešimt, kadaise augo miškai,” pasakė ji. „Ir ne bet kokie — spygliuočiai, gaminantys dervą.”
Ką slepia mažytis gabalėlis
Fragmentas nėra tik senas akmuo. Jis — laiko kapsulė. Mikroskopiniai tyrimai atskleidė žievės sluoksnius, dervos tekėjimo raštus ir vabzdžių padarytų pažeidimų pėdsakus. Tai reiškia, kad medžiai buvo gyvi, augo, reaguodavo į aplinką — gaisrus, drėgmę, žolėdžių atakas.
„Gintaras susidaro, kai medis sužeidžiamas,” paaiškino Dalia. „Derva uždengia žaizdą. Šis fragmentas yra devyniasdešimties milijonų metų senumo pleistras.”
Miškai ten, kur dabar ledynas
Kreidos periodo Antarktida buvo visiškai kitokia. Pelkėti miškai. Vidutinis klimatas. Temperatūra — pakankamai aukšta spygliuočiams augti netoli Pietų ašigalio.
Radinys sujungia Antarktidą su tuo pačiu laikotarpiu egzistavusiomis miškų zonomis pietinėje Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Tai rodo, kad pietuose egzistavo vientisa ekologinė juosta — miškai, kurie driekėsi per kelis žemynus.
Mokslininkai planuoja mikro kompiuterinės tomografijos skenavimą, spektroskopinius tyrimus ir izotopinę analizę. Žiedadulkės ir grybų sporos gali atskleisti bendruomenės sudėtį — kokios rūšys augo šalia, kokie vabzdžiai gyveno tuose miškuose.
Kodėl tai svarbu ne tik geologams
Antarkties gintaras griauna įsivaizdavimą, kad šis žemynas visada buvo ledo dykuma. Jis rodo, kad klimatas keitėsi radikaliai — ir kad pokyčiai vyksta ne per tūkstantmečius, o per geologinius laikotarpius, kurie žmogaus mastu atrodo amžini.
„Mes žiūrime į Antarktidą ir matome ledą,” ramiai pasakė Dalia. „Bet po juo — miškai, kurių nebėra. Ir klausimas ne ar klimatas keičiasi. Klausimas — kiek greitai.”
Devyniasdešimt milijonų metų senumo dervos lašas. Mažesnis už nagą. Bet jis papasakojo apie pasaulį, kurio niekas negyvena jau seniai — ir kurio pėdsakai vis dar laukia po ledu.
