Pirmus metus auginau petunijas ir nesupratau, kodėl jos atrodo kaip ilgos lazdelės su vienu žiedu viršūnėje. Laistau. Tręšiu. O balkonas vis tiek tuščias.
Problema buvo ne trąšose. Problema buvo viename ūglyje, kurio nenugnybiau laiku.
Viršūninis dominavimas — kodėl vienas stiebas viską valdo
Petunija iš prigimties nori augti aukštyn. Pagrindinis stiebas slopina šoninius ūglius — tai vadinama viršūniniu dominavimu. Kol jis sveikas ir nepaliestas, augalas tiesiog stiebiasi į viršų. Mažiau šakų. Mažiau žiedų. Plonas, liūdnas siluetas.
Pavėsingose vietose dar blogiau — augalas konkuruoja dėl šviesos ir tįsta dar greičiau.
Sprendimas — nugnybti tą viršūnę. Vienu judesiu.
Kaip ir kada gnybti
Kol petunija dar jauna ir aktyviai auga, reikia pašalinti pagrindinio stiebo viršūnę. Kerpama arba žnybiama tiesiai virš sveikos lapų poros. Švarūs pirštai arba aštrios žirklės — viskas, ko reikia.
Po pirmojo nugnybimo miegantys pumpurai lapų pažastyse pabunda. Pradeda augti šoniniai ūgliai. Kai jie paauga — gnybiame dar kartą. Ir dar. Kiekvienas nugnybimas dvigubina šakojimosi taškus.
Rezultatas — kompaktiškas, tankus krūmas su dešimtimis žydėjimo vietų vietoj vieno lieso stiebo.
6 ml į 2 litrus — maitinimas po nugnybimo
Iškart po nugnybimo augalui reikia paspirties. Subalansuotos kompleksinės trąšos su makro- ir mikroelementais — idealu. Norma paprasta: 6 mililitrai į 2 litrus vandens.
Tirpalas turi būti skaidrus, be nuosėdų. Supilamas į purkštuvą su smulkiu purkštuku ir lengvu rūku užpurškiamas ant lapų bei jaunų ūglių. Tolygiai, be nubėgimo. Geriausia — ryte arba vakare, kai vėsu ir ramu.
Galima tręšti ir prieš nugnybimą, ir iškart po jo, ir kai šoniniai ūgliai pradeda lįsti. Svarbiausia — nuoseklumas. Vienas purškimas nieko nepakeis. Reguliarumas — pakeis viską.
Pakartotinis nugnybimas — čia slypi paslaptis
Daugelis nugnybija vieną kartą ir sustoja. Klaida. Kai nauji šoniniai ūgliai paauga, jų viršūnes vėl reikia nugnybti. Kitaip augalas grįžta prie kelių dominuojančių stiebų ir vėl ištįsta.
Kiekvienas nugnybimas + tręšimas = dar daugiau šakų, dar daugiau pumpurų.
Iki vasaros vidurio petunija turi atrodyti kaip kamuolys, ne kaip lazda. Jei taip neatrodo — trūksta ne trąšų, o drąsos gnybti dažniau.
