Vieną rytą šukuodamasi suskaičiavau septyniolika žilų plaukų – ir man dar nėra trisdešimties. Pagalvojau: mama žilėjo anksti, močiutė irgi – vadinasi, genetika. Bet kai per eilinį vizitą pasakiau tai gydytojai Renatai, ji neskubėjo sutikti.
„Genetika paaiškina dalį,” – pasakė ji. – „Bet jei žilimas sparčiai progresuoja ir kartu jauti nuovargį arba svyruoja svoris – tai gali būti ne amžius, o signalas iš vidaus.”
Nei nuovargio, nei svorio problemų neturėjau. Bet Renata vis tiek pasiūlė padaryti kelis tyrimus – „dėl visa ko.”
Kada žilimas reiškia daugiau nei spalvos pokytį
Renata paaiškino: jei žilimas prasideda iki trisdešimties ir kartu pastebimi sisteminiai simptomai – nuovargis, svorio svyravimai, menstruacijų nereguliarumas – tai nebėra kosmetinis klausimas. Tai gali rodyti vitamino B12 trūkumą, geležies stoką arba skydliaukės funkcijos sutrikimą.
„Penkiasdešimt penki procentai pacientų su žalingąja anemija žyli anksčiau nei vidutiniškai,” – pasakė ji. – „Ir varis – jis būtinas tirozinazei, fermentui, kuris gamina melanino pigmentą. Jei vario trūksta – plaukai tiesiog nebegamina spalvos.”
Mano tyrimai parodė lengvą geležies stoką ir žemesnį B12 kiekį nei normos apačia. Renata pasakė: „Matai, genetika gal ir lemia, bet šitie skaičiai ją pagreitina.”
Stresas ir gyvenimo būdas – dar viena pusė
Net jei tyrimai geri, yra veiksnių, kurie spartina žilimą nepriklausomai nuo mitybos. Rūkymas didina ankstyvo žilimo riziką du su puse karto – tabako sukeltos reaktyviosios deguonies formos pažeidžia melanocitus.
Lėtinis stresas aktyvuoja simpatinę nervų sistemą ir išeikvoja melanocitų kamienines ląsteles plaukų folikuluose. Kai jos baigiasi – nauji plaukai auga jau be pigmento.
UV spinduliai ir aplinkos teršalai dar labiau sustiprina oksidacinę žalą. „Tai ne viena priežastis – tai jų sankaupa,” – paaiškino Renata. – „Genetika užtaiso pistoletą, bet stresas ir mityba nuspaudžia gaiduką.”
Ką galima padaryti
Renata paskyrė B12 ir geležies papildus. Po dviejų mėnesių tyrimai grįžo į normą – žilimas nesustojo visiškai, bet naujų žilų plaukų atsiradimo tempas sulėtėjo pastebimiai. Ji dar paminėjo kalcio pantotenatą – klinikiniuose stebėjimuose kai kuriems pacientams pastebėta repigmentacija per mėnesį, nors tai toli gražu ne garantija.
Rekomenduojami tyrimai: B12, feritinas, varis, folio rūgštis, selenas, vitaminas D3, cinkas. Jei homocisteinas padidėjęs – tai dar vienas B12 trūkumo požymis. Jei vario kiekis žemas – ryšys su žilimu beveik tiesioginis.
Svarbiausia – neužsiimti savigyda. „Papildai be diagnozės yra šaudymas į tamsą,” – sakė Renata. – „Pirma padaryk tyrimus, tada žinosi, ką taisyti. Dažniausiai priežastis paprasta ir ištaisoma – bet ją reikia rasti.”
Dabar šukuodamasi žilų plaukų vis dar matau – ir tikriausiai jų bus daugiau. Bet nebejaučiu nerimo – nes žinau, kad tai mano genetika, o ne kažkas, ko nepastebėjau laiku.
