Stovėjau prie mėsos skyriaus ir kaip visada tiesiau ranką link jautienos. Šalia gulėjo aviena — kaina panaši, bet kažkodėl niekada jos nepirkdavau. Tą kartą sustojau ir apverčiau pakuotę. 18 gramų baltymų šimte gramų. Geležis. Cinkas. Selenas. Pagalvojau — kodėl aš šitą visą laiką aplenkdavau?
Skaičiai, kurie keičia požiūrį
Aviena retai atsiduria krepšelyje, bet jos maistinis profilis vertas dėmesio. Šimtas gramų suteikia apie 18 g aukštos kokybės baltymų — palyginamai su jautiena, tačiau papildyta L-karnitinu ir konjuguota linolo rūgštimi (CLA), kurios siejamos su riebalų apykaita ir sotumo palaikymu.
„Žmonės galvoja, kad aviena — egzotika”, — pasakojo dietologė Vilma. „O iš tikrųjų ji yra viena labiausiai subalansuotų raudonosios mėsos rūšių.”
B grupės vitaminai palaiko nervų sistemą ir energijos gamybą. Vitaminai A, D, E ir K prisideda prie imuniteto, odos atsinaujinimo ir kaulų sveikatos. Gerai pasisavinama heminė geležis padeda tiems, kas dažnai jaučia nuovargį — ji įsisavinama kur kas geriau nei augalinė. Cinkas stiprina imuninę sistemą, o selenas veikia kaip antioksidantas, saugantis ląsteles nuo oksidacinio streso.
Visa tai viename gabalėlyje mėsos, kuris kainuoja panašiai kaip jautienos nugarinė.
Kodėl ji laikoma funkcine mėsa
Funkcinė mėsa — tai ne rinkodaros terminas. Tai reiškia, kad produktas duoda daugiau nei kalorijas.
„Jei ieškai sotumo be sunkumo — aviena yra tas vidurys”, — pridūrė Vilma. „CLA ir L-karnitinas veikia kartu. Pirmasis siejamas su riebalų apykaita, antrasis — su energijos gamyba ląstelėse.”
Toks derinys paaiškina, kodėl aviena vis dažniau minima mitybos specialistų rekomendacijose. Ji tinka ir tiems, kas siekia svorio kontrolės, ir tiems, kam tiesiog reikia sotaus, tvarkingo patiekalo darbo dieną. Vienas gabalėlis — ir po pietų nebetraukia prie šaldytuvo ieškoti užkandžių.
Kaip paruošti, kad šeima nesipriešintų
Didžiausia klaida — per ilgas kepimas. Aviena išsausėja greičiau nei jautiena, todėl laikas orkaitėje turi būti trumpesnis.
Geriausias būdas — įtrinti česnaku, rozmarinu, čiobreliais, druska ir pipirais, užlašinti alyvuogių aliejumi su citrinos sultimis ir palikti marinuotis bent valandą. Kepti 180 °C — ne aukščiau. Nuimti, kol vidus dar šviesiai rausvas.
„Pirmas kartas, kai pagaminau vaikams — sūnus paklausė, kas čia per mėsa”, — ramiai pasakė Vilma. „Kai pasakiau, kad aviena, nustebo. Suvalgė viską.”
Trumpas poilsis po kepimo — bent penkios minutės — leidžia sultims susigulėti. Patiekti ant pašildytos lėkštės, nes avienos riebalai sutvirtėja greičiau nei jautienos.
Su kuo derinti, kad lėkštė būtų pilna
Aviena mėgsta paprastumą. Grikiai. Keptos morkos. Cukinijos su čiobreliais. Lapiniai žalumynai su alyvuogių aliejumi. Visa tai subalansuoja mėsos sodrumą ir prideda skaidulinių medžiagų, kurios padeda virškinimui ir palaiko ilgesnį sotumo jausmą.
Jogurtinis padažas su česnaku ir mėta — klasika, kuri veikia visada. Galima bandyti ir su šviežiomis petražolėmis bei trupučiu citrinų žievelės — aromatas paryškėja, bet neužgožia pačios mėsos. Patiekalo nereikia komplikuoti. Kuo mažiau priedų, tuo labiau jaučiamas pats avienos skonis — sodrus, šiek tiek laukinis, kitoks nei viskas, prie ko esame pripratę.
Kas nori pradėti — tereikia vieną kartą paimti tą pakuotę, kurią visada aplenkdavai. Apversti. Perskaityti sudėtį. Pagaminti vieną kartą paprastai — su česnaku, rozmarinu ir šilta orkaitės kaitra. Gali būti, kad po to jautiena lentynoje pradės atrodyti kiek kitaip.
