Obelis atrodė sena. Pilkšvai žalios kerpės dengė kamieną nuo pat pagrindo iki pirmosios šakos. Kai kurios vietos jau buvo tokios storos, kad žievės praktiškai nesimatė. Iš tolo medis atrodė apleistas, nors kasmet buvo genimas ir purškiamas nuo kenkėjų.
Kerpės ant vaismedžių — vienas dažniausių klausimų, su kuriuo susiduria sodininkystės specialistai. Ir atsakymas dažniausiai ne toks paprastas, kaip norėtųsi.
Kodėl kerpės atsiranda ir ką jos reiškia
Kerpės nėra nei augalas, nei parazitas. Tai simbiozinis grybas ir dumblių junginys, kuris įsikuria ant paviršių, kur jam patogu — drėgna žievė, silpna ventiliacija, tankios šakos.
Tačiau pats faktas, kad kerpės apauga medį, rodo svarbų dalyką. Medis nusilpęs arba sensta. Sveiki, stipriai augantys medžiai kerpėmis apželti nespėja — jų žievė nuolat atsinaujina ir storina naujus sluoksnius. Kai augimas sulėtėja dėl amžiaus, ligų ar mitybos trūkumo, žievė stagnuoja — ir kerpės kolonizuoja. Jos neužmuša medžio tiesiogiai, bet po jomis kaupiasi drėgmė, kuri skatina puvinį ir grybines ligas.
Todėl vien kerpių pašalinimas problemos neišsprendžia. Reikia suprasti, kodėl medis nusilpo — ir pirmiausia spręsti tą priežastį.
Geležies sulfatas — standartinė priemonė kerpėms
Profesionalioje sodininkystėje kerpėms naikinti naudojamas geležies sulfatas, dar vadinamas geležies vitroliu. Tai standartas, patikrintas dešimtmečių praktikos.
Tirpalas paruošiamas pagal pakuotės instrukciją — dažniausiai trys šimtai gramų dešimčiai litrų vandens, tačiau koncentracija gali skirtis priklausomai nuo gamintojo. Juo kruopščiai nupurškiamas visas kamienas ir pažeistos šakos.
Po kontakto kerpių audinys žūsta. Per kelias dienas jis išdžiūsta, pasidengia rudais lopais ir pradeda byrėti — kai kur net dideli gabalai atsiskiria nuo žievės. Po apačia atsiveria švari žievė, ir iš karto matyti, ar nėra paslėptų pažeidimų, žaizdų ar kenkėjų pėdsakų.
Svarbiausia — padengti viską. Kiekvieną šakos pusę, šešėlines vietas, sandūras tarp šakų, kur drėgmė užsilaiko ilgiausiai. Neapdorotos dėmės lieka aktyvios ir plinta toliau. Geležies sulfatas parduodamas visose Lietuvos sodo prekių parduotuvėse ir kainuoja kelis eurus.
Pilkasis puvinys braškėse — ne vieno purškimo reikalas
Internete dažnai rekomenduojama kalio permanganatą naudoti ir braškių pilkajam puviniui. Tačiau sodininkystės specialistai pabrėžia, kad tai labai silpna profilaktika, o ne sprendimas.
Esminis kovos su pilkuoju puviniu pagrindas yra agrotechnika. Mulčiavimas šiaudais ar agropluoštu, kad uogos neliestų drėgnos žemės. Pakankamas atstumas tarp krūmelių oro cirkuliacijai. Sergančių ir pūvančių uogų šalinimas, kol sporais neužkrėstos sveikos. Laiku atliktas lapų retinimas. Šios priemonės kartu duoda daugiau nei bet koks purškimas atskirai.
Ko nepamiršti dirbant su cheminėmis medžiagomis
Geležies sulfatas stipriai dažo — pirštinės būtinos, kitaip rankos bus rudos savaitę. Drabužius dėvėti tokius, kurių negaila. Tirpalas ant akmens ar betono takų taip pat palieka sunkiai nuvalomų dėmių, todėl purkšti tiksliai.
Kerpių pašalinimas — tik pirmas žingsnis. Jei medis nusilpęs, jos grįš. Todėl po purškimo verta patikrinti, ar medis gauna pakankamai maisto, ar laja retinta, ar šaknų zona nėra užmirkusi. Genėjimas, tręšimas, ventiliacijos gerinimas — būtent šie dalykai ilgainiui lemia, ar kerpės grįš, ar ne.
