Valau dantis dukart per dieną jau trisdešimt metų. Galvojau, kad darau viską teisingai. Kol odontologas pažiūrėjo į mano dantis ir paklausė: „Ar valote sausu šepetėliu? Ir iškart po pusryčių?”

Linktelėjau. Jis tik atsiduso.

„Štai kodėl jūsų emalis plonėja. Ir situacija tik blogės.”

Pirma klaida: sausas šepetėlis

Daugelis deda pastą ant sauso šepetėlio. Atrodo – kokia čia problema?

Problema ta, kad sausa pasta netolygiai pasklinda ant dantų. Vienur jos per daug, kitur – beveik nėra.

Be to, sausas šepetėlis sukuria per didelę trintį. Jis braižo emalį kaip švitriniu popieriumi – švelniai, bet nuolat.

„Sudrėkinkite šepetėlį prieš dėdami pastą,” patarė odontologas. „Vanduo sukuria tepimo efektą ir padeda pastai tolygiai pasiskirstyti.”

Paprasta, bet tą rytą supratau, kad trisdešimt metų dariau neteisingai.

Antra klaida: valymas iškart po valgio

Suvalgėme pusryčius – ir iškart į vonią valytis dantų. Logiška, tiesa?

Visiškai nelogiška, pasirodo.

Po rūgštaus maisto ar gėrimo – citrusinių vaisių, sulčių, kavos, vyno – emalis laikinai suminkštėja. Burnos pH nukrenta, mineralinė struktūra tampa pažeidžiama.

Jei tuo metu pradedame valyti – šepetėlis tiesiogine prasme nušveičia suminkštėjusį emalį.

„Palaukite bent valandą po valgio,” sakė odontologas. „Per tą laiką seilės neutralizuoja rūgštį ir emalis vėl sukietėja.”

Kodėl dantys geltonėja

Po emaliu yra dentinas – pagrindinis danties audinys. Jis natūraliai geltonos spalvos.

Kol emalis storas – geltonumo nematome. Emalis veikia kaip baltas skydas.

Bet kai emalis plonėja – dentinas pradeda šviesti pro jį. Kuo plonesnis emalis – tuo geltonesni dantys.

Ir tai negrįžtama. Emalis neatsinaujina. Ką praradome – praradome visam laikui.

Balinančios pastos paradoksas

Kai dantys pradeda geltonėti, daugelis griebiasi balinančių pastų. Logika paprasta: noriu baltesnių dantų – naudoju balinančią pastą.

Bet šios pastos veikia abrazyviniu principu. Jos tiesiogine prasme nušlifuoja viršutinį emalio sluoksnį.

Trumpalaikis rezultatas – šviesesni dantys. Ilgalaikis – dar plonesnis emalis ir dar geltonesni dantys.

„Balinančios pastos – tai spąstai,” sakė odontologas. „Kuo daugiau naudojate, tuo blogiau tampa.”

Ką daryti dabar

Keisti įpročius niekada nevėlu. Net jei emalis jau pažeistas – galima sustabdyti tolesnį plonėjimą.

Pirma – visada sudrėkinti šepetėlį prieš dedant pastą.

Antra – po rūgštaus maisto ar gėrimo palaukti valandą prieš valant dantis. Jei nekantraujate – praskalaukite burną vandeniu, bet nevalykite.

Trečia – atsisakyti balinančių pastų. Jei norite baltesnių dantų – kreipkitės į odontologą, o ne į parduotuvės lentyną.

„Emalis – kaip pinigai banke,” sakė odontologas baigdamas vizitą. „Galite tik išleisti. Taupykite, kol dar turite.”

Tą vakarą pirmą kartą gyvenime sudrėkinau šepetėlį prieš valydamas dantis. Ir pasijutau kvailai, kad tiek metų to nedariau.

Bet geriau vėliau nei niekada. Emalis, kuris liko – vis dar mano. Ir dabar jį saugau taip, kaip reikėjo saugoti nuo pat pradžių.

Jei turite vaikų – išmokykite juos teisingai nuo mažens. Jiems nereikės keisti įpročių trisdešimt metų vėliau, kaip man.