„Gerk ir neklausinėk,” – sakydavo senelė, kai kas rytą pastatydavo ant stalo stiklinę tamsiai rubininio skysčio. Man atrodė atgrasus – rūgštus, žemiškas, keisto kvapo. Gerdavau, nes liepė. Ir tik po dvidešimties metų sužinojau, ką ji iš tikrųjų man duodavo.
Burokėlių gira – vienas paprasčiausių fermentuotų gėrimų, kokius galima pasigaminti namuose. Ir vienas labiausiai neįvertintų.
Kaip žiūrėjau anksčiau – kaip į seną keistenybę
Ilgus metus burokėlių girą laikiau senų laikų reliktu. Kažkas iš tos pačios kategorijos kaip ąžuolo žievės nuovirai ar dilgėlių sriuba – veikė ar neveikė, bet šiuolaikiniame pasaulyje atrodė nebeaktualu.
Kai draugai gerdavo kombučą ir pirko probiotikų kapsules, aš net nepagalvojau, kad senelės stiklinė darė lygiai tą patį – tik pigiau, paprasčiau ir be jokios reklamos.
Kas pasikeitė – kai pažiūrėjau į sudėtį
Burokėlių gira gaminama iš trijų dalykų: burokėlių, vandens ir druskos. Kartais pridedama česnako ar lauro lapo. Per kelias dienas pieno rūgšties bakterijos fermentuoja burokėlių cukrus, ir skystis tampa rūgščiu, mineralų turtingu gėrimu.
Kas jame vertingo? Gyvos pieno rūgšties kultūros – tos pačios, už kurias mokate penkis eurus kombuča buteliuke. Kalis, magnis, geležis, folatai – mineralai, kurių dauguma žmonių negauna pakankamai. Betainas ir antioksidantai – junginiai, kurie padeda mažinti uždegimą.
Paruošimas paprastas: burokėlius nuplaukite, supjaustykite gabalėliais, sudėkite į sterilų stiklainį, užpilkite druskos vandeniu ir palikite kambario temperatūroje tris keturias dienas. Burokėliai turi būti visiškai panirę – jei kyšo virš vandens, gali užaugti pelėsis. Kai skystis tampa rūgštus ir pradeda šiek tiek burbuliuoti – nukošiate ir supilstote į butelius. Laikote šaldytuve – ten fermentacija sulėtėja ir gira išlieka stabili.
Kas nori daugiau skonio – prideda kelis česnako skiltelių ar lauro lapą. Kai kurios šeimos įdeda ir kvapiųjų pipirų. Receptas lanksčius – kiekviena šeimininkė turi savo versiją, ir visos veikia.
Gerti rekomenduojama pradėti nuo kelių gurkšnių per dieną ir stebėti, kaip jaučiasi skrandis. Normalios dozės – 50–200 mililitrų per dieną. Dauguma geria ryte, tuščiu skrandžiu – bet galima ir prieš valgį.
Per pirmą savaitę galite pajusti, kad virškinimas tapo reguliaresnis. Per kelias savaites – stabilesnę energiją ir mažiau pūtimo. Tai ne stebuklas, o fermentacijos poveikis žarnyno mikrobiotai – tas pats principas, kuriuo veikia visi probiotiniai produktai.
Bet yra ir ribojimų. Kas partiją druska ir rūgštingumas skiriasi, todėl žmonės su inkstų problemomis, refliuksu ar natrio ribojimais turėtų pasitarti su gydytoju. Didesnės porcijos gali sukelti diskomfortą – ypač pradžioje.
Jei vis dar perkate fermentuotus gėrimus parduotuvėje ir nemąstote apie kainą – paskaičiuokite, kiek kainuoja litras kombuča ir kiek litras burokėlių giros, kurią pasigaminate patys. Skirtumas gali nustebinti – ir ne jūsų naudai.
