Kolega darbe nešioja mechaninį laikrodį ant dešinės. Vieną dieną paklausiau – kodėl ne ant kairės, kaip visi? Jis pažiūrėjo į riešą, šyptelėjo ir atsakė: „Nežinau. Tiesiog taip jaučiasi teisingiau.” Pasirodo, tas „tiesiog” turi gilesnę prasmę nei jis pats manė.
Psichologai sako, kad šis pasirinkimas nėra atsitiktinis – jis atskleidžia du dalykus apie žmogų.
Pirma priežastis: kontrolės poreikis
Dešinė ranka – aktyvesnė, labiau matoma, dažniau jūsų akių lauke. Kai laikrodis ten – jūs matote laiką nuolat, beveik nesąmoningai. Ne tada, kai specialiai pažiūrite, o kiekvieną kartą, kai pakeliate ranką, rašote, gestikuliuojate.
Psichologai tai sieja su stipresniu kontrolės pojūčiu laiko atžvilgiu. Žmonės, kurie nešioja laikrodį ant dešinės, dažnai yra tie, kurie vertina planavimą, punktualumą ir struktūrą. Jiems svarbu žinoti, kiek liko iki susitikimo, kiek praėjo nuo pradžios, kiek laiko dar galima skirti užduočiai.
Tai nėra obsesija – tai tiesiog būdas jaustis, kad diena yra tavo, o ne šiaip bėga pro šalį. Laikrodis ant aktyvesnės rankos tampa ne priedu, o nuolatiniu priminimu, kad kiekviena minutė yra stebima ir valdoma. Ir tai duoda ramybės pojūtį, kurio daugelis ieško telefonuose – bet čia jis ant riešo, be jokių pranešimų.
Antra priežastis: tylus individualizmas
Devyniasdešimt procentų žmonių nešioja laikrodį ant kairės. Tai norma. Konvencija. Niekas neklausia kodėl – tiesiog taip priimta, nes kairė ranka mažiau aktyvios ir laikrodis mažiau trukdo.
Bet tie, kurie pasirenka dešinę, daro sąmoningą ar pusiau sąmoningą nukrypimą nuo normos. Tai ne maištas – ne rėkimas „aš kitoks”. Tai tylus signalas: man patinka spręsti pačiam, kaip daryti dalykus.
Psichologai tai vadina „tyliu nepriklausomumu” – kai žmogus neseka taisyklių ne dėl principo, o todėl, kad tiesiog nusprendė kitaip. Ir jam su tuo gerai. Jam nereikia patvirtinimo iš aplinkinių, kad jo pasirinkimas yra „teisingas”. Toks žmogus dažnai ir kitose gyvenimo srityse renkasi savaip – ne provokuodamas, o ramiai darydamas tai, kas jam atrodo prasminga.
Ką tai pasako apie jus
Du motyvai – kontrolė ir individualizmas – nesikerta. Jie papildo vienas kitą. Žmogus, kuris nori matyti laiką dažniau ir kuris nesivargina dėl konvencijų – tai kažkas, kas žino, ko nori, ir nesiblaško dėl to, ką galvoja kiti.
Tai nėra universali tiesa – ne kiekvienas, nešiojantis laikrodį ant dešinės, yra kontrolės meistras ar maištininkas. Kartais tai tiesiog patogiau kairiarankiams. Bet psichologiniai tyrimai rodo, kad daugumoje atvejų šis pasirinkimas nėra atsitiktinis.
Kolega, beje, paklaustas ar jis planuotojas – nusijuokė ir parodė savo kalendorių. Suplanuotas iki penktadienio vakarinės kavos. Laikrodis ant dešinės jam tiko labiau, nei jis pats suprato.
