Ši scena pažįstama daugeliui šeimų. Tėvai paprašo vaikui neduoti saldumynų, o močiutė, vos jiems išėjus pro duris, iš prijuostės kišenės ištraukia saldainį. „Vienas nepakenks“, – sako ji. Bėda ta, kad vienas retai lieka vienas: saldainis po pietų, sausainis prie arbatos, saldus jogurtas vakarienei.
Trumpas atsakymas toks: marti teisi ne iš principo, o dėl skaičių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad laisvasis cukrus sudarytų mažiau nei 10 % paros energijos, o dar geriau – mažiau nei 5 %. Mažam vaikui tai vos keli arbatiniai šaukšteliai per dieną, ir didelė jų dalis jau būna „paslėpta“ jogurte, sultyse ar dribsniuose.
Žemiau rasite paprastą skaičiavimą, kur dingsta šis limitas, ir patarimus, kaip susitarti su močiute, kad niekas neliktų įsižeidęs.
Trumpai
- Laisvasis cukrus – tai pridėtas cukrus ir cukrus iš sulčių, medaus bei sirupų. Cukrus, esantis sveikuose vaisiuose, į jį neįskaičiuojamas.
- Keli saldainiai kartu su saldžiu gėrimu per dieną vaikui gali viršyti PSO rekomenduojamą ribą.
- Ginčą dažniausiai išsprendžia ne griežtas draudimas, o aiškus susitarimas: kada, kiek ir ką.
Kiek tai iš tiesų yra
Paimkime 5–6 metų vaiką, kuriam per dieną reikia maždaug 1 400–1 600 kcal. 10 % šios energijos atitinka apie 35–40 g cukraus, o griežtesnė 5 % riba – apie 18–20 g. Vienas arbatinis šaukštelis cukraus sveria maždaug 4 g, taigi kalbame apie 5–10 šaukštelių per visą dieną.
Dabar įprasta diena svečiuose pas senelius:
| Kas suvalgyta ar išgerta | Apytikslis cukraus kiekis |
|---|---|
| Saldus vaisinis jogurtas (125 g) | 10–15 g |
| Stiklinė sulčių (200 ml) | 18–22 g |
| 2 šokoladiniai saldainiai | 8–12 g |
| 3 sausainiai | 8–12 g |
| Iš viso | 44–61 g |
Skaičiai apytiksliai, nes produktai skiriasi. Tikslų kiekį visada rodo eilutė „iš kurių cukrūs“, todėl verta išmokti greitai skaityti maisto produktų etiketes. Matome, kad ribą peržengia ne vien saldainiai, o jų derinys su „sveikais“ jogurtu ir sultimis. Saldainis tampa tik paskutiniu lašu.
Kodėl močiutei taip sunku sustoti
Vyresnei kartai saldainis ilgai buvo retenybė ir šventės ženklas. Duoti anūkui saldumyną reiškia parodyti meilę, nustebinti, pradžiuginti. Todėl prašymas „neduokite“ dažnai išgirstamas kaip priekaištas: „tu nemoki mylėti“.
Šį jausmą verta pripažinti garsiai. Kai močiutė girdi ne „jūs kenkiate“, o „mes norime, kad jūs liktumėte ta, pas kurią smagiausia“, pokalbis vyksta visai kitaip.
Ko nedaryčiau
- Nedaryčiau iš saldainio atlygio ar paguodos. Vaikas greitai išmoksta, kad liūdesį ar nuobodulį galima „užvalgyti“.
- Nesakyčiau močiutei „jūs kenkiate“ prie vaiko. Vaikas atsiduria tarp dviejų mylimų žmonių ir mokosi slėpti.
- Nekeisčiau saldainio sultimis, manydama, kad taip sveikiau. PSO sultyse esantį cukrų taip pat priskiria laisvajam cukrui.
- Neslėpčiau visų saldumynų ir nedaryčiau iš jų tabu. Draudžiamas vaisius dažniausiai tampa dar saldesnis.
Kaip susitarti, kad niekas neįsižeistų
Pirmiausia kalbėčiau ne apie draudimą, o apie taisyklę. Pavyzdžiui: saldumynas – tik po valgio, o ne tarp valgių. Dantims svarbu ne tik cukraus kiekis, bet ir tai, kaip dažnai jis patenka į burną. Kai vaikas kramsnoja visą dieną, dantys neturi laiko atsigauti, todėl verta prisiminti ir vaikų dantų priežiūrą.
Antra, duočiau močiutei malonų vaidmenį. Ji gali būti ta, kuri kepa obuolių pyragą su mažiau cukraus, ruošia vaisių iešmelius ar varškės desertą su uogomis. Džiaugsmas lieka, tik keičiasi jo forma.
Trečia, susitarčiau dėl aiškaus kiekio: vienas saldumynas per viešnagę, o ne „kiek norės“. Konkreti taisyklė mažina ginčų, nes nebereikia kaskart derėtis.
Ketvirta, ir tėvai turi būti nuoseklūs. Jei namuose spintelėje visada laukia sausainių, sunku tikėtis, kad močiutė laikysis griežčiau nei patys tėvai.
Ką pasiūlyčiau vietoj saldainio
Močiutei lengviau atsisakyti saldainio, kai rankose yra kas nors kita, ką galima duoti su ta pačia šypsena. Keli variantai, kurie pas mus pasiteisino:
- obuolio ar kriaušės skiltelės su žiupsneliu cinamono;
- šaldytos uogos, kurias vaikas valgo kaip „ledukus“;
- natūralus jogurtas su sutrintu bananu vietoj saldaus vaisinio;
- naminiai avižiniai sausainiai, kuriuose cukraus perpus mažiau nei recepte;
- bendras užsiėmimas: kartu kepti, piešti ar eiti į parką.
Paskutinis punktas dažnai veikia geriausiai. Vaikas prisimena ne saldainį, o tai, kad močiutė turėjo jam laiko.
Dažni klausimai
Ar medus sveikesnis už cukrų? PSO medų priskiria laisvajam cukrui, todėl jis skaičiuojamas į tą pačią ribą. Be to, kūdikiams iki vienerių metų medaus duoti nerekomenduojama.
O jei vaikas suvalgo vaisių? Sveikuose vaisiuose esantis cukrus į laisvojo cukraus ribą neįskaičiuojamas, nes vaisiuose yra skaidulų ir vandens. Obuolys ar mandarinas – puiki alternatyva saldainiui.
Ar vienas saldainis per savaitę ką nors keičia? Retkarčiais suvalgytas saldainis problemų nesukelia. Problema prasideda tada, kai „retkarčiais“ tampa kasdien. Daugiau apie tai, kur slepiasi pridėtinis cukrus, rasite kituose mūsų straipsniuose.
O kaip jūsų šeimoje: ar močiutė laikosi susitarimų dėl saldumynų, ar saldainiai vis tiek atsiranda kišenėje?
Šaltiniai: Pasaulio sveikatos organizacija, Higienos institutas, EFSA
