Paslydimas ant šlapių plytelių, užkliuvimas už kilimo krašto, svaigulys staigiai atsistojus. Daugeliui vyresnių žmonių griuvimas atrodo kaip atsitiktinumas, nuo kurio niekas neapsaugotas. Tačiau Higienos instituto specialistai, išnagrinėję mokslinius tyrimus, sako kitaip: nors ne visų griuvimų galima išvengti, įvertinus rizikas ir taikant tinkamas priemones, galima išvengti 20–30 proc. visų griuvimų.
Ką įvertino specialistai
Higienos instituto Technologijų vertinimo skyriaus specialistai parengė ataskaitą apie griuvimų prevencijos priemonių veiksmingumą. Į vertinimą įtrauktos 9 mokslinės publikacijos: 2 atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai, 6 sisteminės apžvalgos ir 1 klinikinis bei stebėjimo tyrimas.
Tyrimai buvo atlikti ligoninėse, slaugos ir senelių globos namuose, vaikų skyriuose ir psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Gydymo įstaigose griuvimai yra vieni dažniausių nepageidaujamų įvykių.
Kas veikia geriausiai
Vertinimas parodė du svarbiausius dalykus:
- Mokymas veikia. Kai pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai žino, kas didina griuvimo riziką ir kaip jos išvengti, griuvimų sumažėja.
- Kompleksinės priemonės veikia geriau nei viena. Rizikos vertinimas, saugi aplinka, pagalbinės priemonės ir saugos taisyklės kartu duoda daugiau naudos nei kiekviena atskirai.
Nors dalies priemonių naudai patvirtinti trūksta tvirtų įrodymų, specialistai pabrėžia, kad rizikos vertinimas, saugi aplinka ir pagalbinės priemonės išlieka svarbūs.
Ką tai reiškia namuose
Tyrimai daugiausia nagrinėjo gydymo įstaigas, tačiau tie patys principai galioja ir namuose. Žinoti riziką ir susitvarkyti aplinką – du dalykai, kuriuos kiekvienas gali padaryti pats.
1. Apšvietimas
Daugelis griuvimų įvyksta naktį, einant į tualetą. Naktinis šviestuvas koridoriuje ir vonios kambaryje, jungiklis šalia lovos, pakankamai šviesūs laiptai – paprasti, bet labai veiksmingi sprendimai.
2. Kilimai ir laidai
Mažas kilimėlis prie lovos ar slenksčio, užsilenkęs kilimo kraštas, ilgintuvas per kambarį – tai klasikinės užkliuvimo vietos. Kilimėlius pritvirtinkite neslystančiu pagrindu arba išvis atsisakykite, o laidus nukreipkite prie sienų.
3. Vonios kambarys
Neslystantis kilimėlis vonioje ar dušo kabinoje, rankenos prie vonios ir tualeto, kėdutė dušui – šie pirkiniai kainuoja nedaug, tačiau gali apsaugoti nuo rimtos traumos.
4. Avalynė
Šlepetės be kulnelio ar su slidžiu padu yra viena dažniausių griuvimo priežasčių namuose. Geriau rinktis uždaras šlepetes, kurios gerai laikosi ant kojos ir turi neslystantį padą.
5. Lėtas atsistojimas
Atsikėlus iš lovos verta minutę pasėdėti ant krašto ir tik tada stotis. Staigiai atsistojus gali apsvaigti galva, ypač ryte ar po ilgesnio gulėjimo.
6. Akiniai ir regėjimas
Netinkami ar seni akiniai, prastai matomas laiptelio kraštas – dažnai nepastebimos griuvimo priežastys. Regėjimą verta pasitikrinti reguliariai.
7. Vaistų peržiūra
Kai kurie vaistai ar jų deriniai gali sukelti mieguistumą ar svaigulį. Jei vartojate kelis vaistus, paprašykite šeimos gydytojo ar vaistininko peržiūrėti jų sąrašą.
Taip pat skaitykite: Sūdyta lašiša dešimtmečius buvo „brangi prabanga” — bet štai kaip ją pasiruošti namuose už trečdalį kainos
8. Pusiausvyros pratimai
Pasaulio sveikatos organizacija ir Higienos institutas vyresniems nei 65 metų žmonėms rekomenduoja bent 2–3 kartus per savaitę atlikti raumenis stiprinančius ir pusiausvyrą gerinančius pratimus. Stovėjimas ant vienos kojos prisilaikant kėdės atlošo, atsistojimas nuo kėdės be rankų pagalbos, vaikščiojimas „pėda prie pėdos“ – visa tai lavina pusiausvyrą.
Jei vis dėlto nugriuvote
Svarbu iš anksto žinoti, ką daryti. Nesistenkite staigiai atsistoti – pirmiausia įvertinkite, ar niekas labai neskauda. Jei galite, apsiverskite ant šono, pasiekite tvirtą baldą ir lėtai atsistokite. Jei gyvenate vieni, laikykite telefoną kišenėje, o ne ant stalo kitame kambaryje. Jei susižeidėte ar negalite atsistoti, skambinkite 112.
Svarbiausia
Griuvimas nėra neišvengiama senatvės dalis. Kelios valandos namų tvarkymo, tinkamos šlepetės ir keli pusiausvyros pratimai per savaitę gali sumažinti riziką kur kas labiau, nei atrodo.
Ką gali padaryti artimieji
Vyresni žmonės dažnai nenori „vargti“ vaikų ir nesako, kad jau kelis kartus suklupo ar vos nenugriuvo. Todėl artimiesiems verta patiems atkreipti dėmesį į kelis ženklus: ar tėvai pradėjo vengti laiptų, ar eidami laikosi už baldų, ar sumažino pasivaikščiojimų. Kitą kartą lankydamiesi kartu apeikite namus ir pažiūrėkite, kur trūksta šviesos, kuris kilimėlis slysta ar kur reikėtų rankenos. Tokia pagalba dažnai vertingesnė už bet kokią dovaną.
Taip pat verta susitarti dėl paprasto kasdienio ryšio, pavyzdžiui, trumpo skambučio ar žinutės kiekvieną rytą. Jei atsakymo nėra, tai ženklas pasiteirauti.
Ruduo ir žiema – pavojingiausias metas
Šaltuoju metų laiku griuvimų rizika didėja ir lauke. Šlapi lapai, pirmasis ledas ir trumpa diena – derinys, dėl kurio vyresniems žmonėms ypač lengva paslysti. Rinkitės avalynę su rantytu padu, žiemą naudokite batų antslydžius, o prastu oru be būtino reikalo neskubėkite išeiti.
Šaltiniai: Higienos institutas – „Supažindiname su griuvimų prevencijai taikomų intervencijų veiksmingumo vertinimo rezultatais“; žurnalas „Visuomenės sveikata“, 2024/3(106); Higienos institutas – senyvo amžiaus žmonių fizinio aktyvumo rekomendacijos
