Prieš kelis dešimtmečius stiklainis su keistu „grybu“ ant palangės buvo ne vienuose namuose. Vėliau jis buvo pamirštas, o dabar sugrįžo madingomis skardinėmis ir buteliukais parduotuvių lentynose. Kombučia reklamuojama kaip gėrimas žarnynui, imunitetui ir net ilgaamžiškumui. Kiek iš to tiesos, o kiek gražios rinkodaros?
Kas yra kombučia
Kombučia yra fermentuota saldinta arbata. Į juodąją arba žaliąją arbatą su cukrumi įdedama bakterijų ir mielių kultūra, kuri atrodo kaip storas, guminis diskas. Lietuvoje jis dažnai vadinamas arbatos grybu, nors tikras grybas tai nėra. Per 1–2 savaites mikroorganizmai „suvalgo“ didelę dalį cukraus. Susidaro organinių rūgščių, šiek tiek anglies dioksido ir labai nedaug alkoholio. Taip gimsta rūgštelėjęs, šiek tiek putojantis gėrimas.
Skonis priklauso nuo arbatos rūšies, cukraus kiekio ir fermentacijos trukmės. Trumpiau fermentuota kombučia būna saldesnė, ilgiau – rūgštesnė. Dažnai į ją dar dedama imbiero, uogų ar vaisių sulčių.
Ką sako mokslas
Daugelis kombučios privalumų iki šiol remiasi laboratoriniais tyrimais, bandymais su gyvūnais arba žmonių pasakojimais. Gerų tyrimų su žmonėmis, kurie patvirtintų konkrečią naudą sveikatai, yra labai mažai. Pavyzdžiui, Mayo klinikos specialistai pabrėžia, kad tvirtų įrodymų apie kombučios naudą žmonėms trūksta, o namuose gaminamas gėrimas gali kelti tam tikrų rizikų.
Tai nereiškia, kad kombučia yra kenksminga. Fermentuotuose gėrimuose gali būti gyvų mikroorganizmų, o įvairi, augalinių produktų gausi mityba žarnynui iš tiesų naudinga. Tačiau kombučia nėra vaistas ir jos poveikio nereikėtų pervertinti. Jei patinka skonis, tai geras gaiviųjų gėrimų pakaitalas. Jei nepatinka, nieko svarbaus neprarandate.
Į ką žiūrėti parduotuvėje
Cukrus. Kai kuriose pramoninėse kombučiose cukraus lieka nemažai, kartais beveik tiek pat kiek saldžiuose gaiviuosiuose gėrimuose. Pažiūrėkite etiketę: kiek gramų cukraus yra 100 ml. Jei daugiau nei 5 g, gėrimas jau gana saldus. Kaip greitai perskaityti tokią lentelę, aiškinome straipsnyje apie maisto etiketes.
Kaina. Nedidelis buteliukas dažnai kainuoja daugiau nei kelių dienų arbata. Už madingą pakuotę mokama nemažai.
Pasterizavimas. Kai kurie gėrimai po fermentacijos pasterizuojami, kad ilgiau išsilaikytų. Tada gyvų mikroorganizmų juose nebelieka, o lieka tik skonis.
Gaminant namuose – švara svarbiausia
Kombučią gaminti namuose nesudėtinga ir pigu, bet higienai reikia skirti dėmesio. Netinkamomis sąlygomis į gėrimą gali patekti pelėsių ar nepageidaujamų bakterijų.
- Naudokite tik stiklinius indus. Keraminiai su glazūra ar metaliniai indai netinka, nes rūgštus gėrimas gali iš jų išplauti nepageidaujamų medžiagų.
- Rankas ir indus kruopščiai nuplaukite, o kultūrą lieskite švariomis rankomis.
- Indą uždenkite švariu audiniu ir laikykite kambario temperatūroje, toliau nuo tiesioginės saulės.
- Jei ant paviršiaus atsiranda pūkuotų, žalių, juodų ar mėlynų dėmių, tai pelėsis. Tokį gėrimą ir kultūrą reikia išmesti.
- Per ilgai fermentuojamas gėrimas tampa labai rūgštus, panašus į actą. Tokio gerti nereikėtų.
Paruoštą kombučią laikykite šaldytuve ir išgerkite per kelias dienas. Antrinės fermentacijos metu uždaruose buteliuose susikaupia dujų, todėl juos atidarykite atsargiai ir nelaikykite šiltoje vietoje per ilgai, kad nesprogtų.
Iš kur atsirado mada
Kombučia gerta Rytų Azijoje ir Rusijoje jau seniai, o Lietuvoje ji ypač išpopuliarėjo sovietmečiu, kai „grybo“ gabalėliu kaimynai dalindavosi vieni su kitais. Tuomet tai buvo naminis, pigus gaivusis gėrimas, ne sveikatos produktas. Naujoji banga atėjo iš Vakarų, kur kombučia tapo madinga sveikos gyvensenos simbolių dalimi. Būtent tada atsirado ir didžiausi pažadai apie „detoksikaciją“ ar „valymą“. Tokie teiginiai moksliškai nepagrįsti, nes organizmą valo kepenys ir inkstai, o ne gėrimai.
Kiek gerti
Pradėkite nuo nedidelės stiklinės per dieną ir stebėkite savijautą. Kai kuriems žmonėms dideli rūgštaus putojančio gėrimo kiekiai sukelia pilvo pūtimą ar rėmenį. Svarbu ir tai, kaip geriate. Rūgštūs gėrimai, geriami dažnai ir gurkšnojami ilgai, gali pakenkti ir dantų emaliui, todėl po jų verta išskalauti burną vandeniu.
Kombučios geriau vengti, jei jūsų imunitetas nusilpęs ar sergate lėtine liga. Tokiu atveju pirmiausia pasitarkite su gydytoju. Kadangi gėrime yra truputis alkoholio, jo turėtų vengti ir žmonės, kurie alkoholio visai nevartoja.
Lietuviška alternatyva
Fermentuotų gėrimų tradicija Lietuvoje sena. Naminė duonos gira, rūgpienis, kefyras ar raugintų kopūstų sultys taip pat yra fermentuoti produktai ir dažnai kainuoja daug pigiau. Kiekvienas jų turi savo skonį, o pasirinkimas priklauso nuo to, kas jums patinka. Apie kitus naudingus vietinius produktus rašėme ir straipsnyje apie raugintus kopūstus.
Kombučia nėra nei stebuklas, nei pavojus, jei ją gaminate švariai ir geriate po truputį. Tai skanus fermentuotas gėrimas, kurį verta gerti saikingai ir iš patikimo šaltinio.
Šaltiniai: Mayo Clinic: Kombucha tea – what are the health benefits?, Harvard T.H. Chan School of Public Health: The Nutrition Source.
