Energingai judančių lietuvių per 8 metus sumažėjo daugiau nei trečdaliu: ką dar parodė didžiausias gyvensenos tyrimas

Koliažas: vaikščiojimo batai rudens lapuose, daržovės ir obuoliai

Higienos institutas paskelbė pirmuosius 2026 m. suaugusiųjų gyvensenos tyrimo rezultatus. Tai vienas didžiausių tokio pobūdžio tyrimų Lietuvoje: kovo–birželio mėnesiais visose savivaldybėse apklausti 27 114 atsitiktinai atrinktų 18 metų ir vyresnių gyventojų.

Du skaičiai išsiskiria labiausiai. Ir abu verčia susimąstyti kiekvieną, nepriklausomai nuo amžiaus.

Pirmas skaičius: judame vis mažiau

Tyrime vertinta, kokia dalis gyventojų bent penkias dienas per savaitę po 30 minučių ar ilgiau užsiima energinga fizine veikla. Rezultatai per pastaruosius aštuonerius metus:

Taip pat skaitykite: Mitybos specialistė liepė valgyti didžiausius pusryčius – po mėnesio svarstyklės parodė tai, ko nesitikėjau

MetaiDalis gyventojų
201840,5 proc.
202228,3 proc.
202625,1 proc.

Kitaip tariant, 2018 m. reguliariai energingai judėjo maždaug du iš penkių suaugusiųjų, o dabar – tik vienas iš keturių. Dalis sumažėjo daugiau nei trečdaliu.

Higienos institutas pabrėžia svarbią išlygą: šie rodikliai dar nestandartizuoti, todėl skirtumai tarp metų kol kas nelaikomi galutine išvada. Išsamesnė analizė ir palyginimas bus pateikti 2027 m. Vis dėlto tendencija aiški ir sutampa su kitais tyrimais, rodančiais, kad lietuviai vis daugiau sėdi.

Kodėl judame vis mažiau

Tyrimas priežasčių nenagrinėja, tačiau specialistai dažnai mini kelias tendencijas: daugiau darbo prie kompiuterio, daugiau kelionių automobiliu, daugiau laiko prie ekranų vakarais. Pandemijos metais susiformavę įpročiai dirbti ir leisti laiką namuose daliai žmonių išliko ir vėliau.

Vyresniems žmonėms įtakos gali turėti ir baimė nugriūti, sąnarių skausmai ar tiesiog neturėjimas su kuo eiti. Būtent todėl bendri pasivaikščiojimai, bendruomenės mankštos ar šiaurietiškojo ėjimo grupės, kurių vis daugiau savivaldybėse, yra tokie vertingi.

Antras skaičius: daržovės ne kasdien

Kasdienio daržovių ir vaisių vartojimo rodikliai, palyginti su 2022 m., beveik nepasikeitė:

  • daržoves bent kartą per dieną valgo 47 proc. gyventojų (2022 m. – 46,1 proc.);
  • vaisius kasdien valgo 36,7 proc. (2022 m. – 36,6 proc.).

Taigi daugiau nei pusė suaugusiųjų daržovių kasdien nevalgo, o vaisių – beveik du trečdaliai. Ir tai šalyje, kurioje beveik kiekviena šeima turi sodą, daržą ar giminaičius kaime.

Kaip patekti į tą ketvirtadalį

Gera žinia ta, kad pakliūti tarp reguliariai judančių nėra sudėtinga. 30 minučių penkias dienas per savaitę – tai pusvalandis, kurį galima išdalyti per dieną:

  • 15 minučių spartesnio ėjimo rytą ir 15 minučių vakare;
  • darbai sode ar lapų grėbimas, kai šiek tiek padažnėja kvėpavimas;
  • važiavimas dviračiu iki parduotuvės ar pas kaimynus;
  • plaukimas baseine ar vandens aerobika;
  • šokiai – kad ir namuose pagal mėgstamą muziką.

Paprastas testas, ar judate pakankamai energingai: judėdami turėtumėte galėti kalbėti, bet nebe dainuoti. Jei galite tik kuždėti, tempas per didelis. Jei galite laisvai dainuoti – per lėtas.

Vyresniems žmonėms ir tiems, kurie ilgai nejudėjo, verta pradėti nuo mažesnio krūvio ir kas savaitę jį šiek tiek didinti. Jei turite lėtinių sveikatos sutrikimų, pasitarkite su šeimos gydytoju, koks krūvis jums tinkamas.

Taip pat skaitykite: 6 savaites kiekvieną rytą gėriau tą patį gėrimą – kraujo tyrimai parodė tai, ko nesitikėjau

Kaip suvalgyti daugiau daržovių be pastangų

Mitybos rekomendacijose patariama daržovių, vaisių ir uogų valgyti bent penkis kartus per dieną. Atrodo daug, bet tai lengviau, nei manote:

  1. Pusryčiams – pomidoras ar agurkas prie sumuštinio, uogos į košę.
  2. Pietums – daržovių sriuba, salotos šalia karšto patiekalo.
  3. Užkandžiui – obuolys, morka ar keli ridikėliai vietoje sausainio.
  4. Vakarienei – pusė lėkštės daržovių: troškintų, keptų ar šviežių.
  5. Žiemai – šaldytos daržovės ir uogos yra ne mažiau vertingos nei šviežios, o rauginti kopūstai ir agurkai – tradicinis lietuviškas vitaminų šaltinis.

Rudenį tam itin patogus metas: turguje gausu moliūgų, kopūstų, burokėlių, morkų ir obuolių, o jų kaina žemiausia per metus.

Mažas savaitės planas

Jei norite pradėti jau šią savaitę, pabandykite paprastą planą: pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį – 30 minučių sparčiau pasivaikščioti, antradienį ir ketvirtadienį – pusvalandį padirbėti sode ar pasportuoti namuose. Prie kiekvienų pietų pridėkite po daržovių porciją, o kiekvieną vakarą – po vaisių ar uogų saują. Po mėnesio palyginkite savijautą.

Kodėl tai svarbu

Higienos instituto duomenimis, reguliarus judėjimas ir pakankamas daržovių bei vaisių kiekis yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių ilgiau išlikti sveikiems ir savarankiškiems. Ir abu jie yra visiškai mūsų rankose – nereikia nei brangių papildų, nei sporto klubo abonemento.

Kitą kartą, kai Higienos institutas skelbs tyrimo rezultatus, galbūt būtent jūs būsite tame augančiame energingai judančiųjų ketvirtadalyje.

Visą 2026 m. suaugusiųjų gyvensenos tyrimo rodiklių suvestinę galima rasti Higienos instituto svetainėje, gyvensenos stebėsenos skiltyje.

Šaltiniai: Higienos institutas – „Parengta 2026 m. suaugusiųjų gyvensenos rodiklių suvestinė-ataskaita“; Higienos institutas – Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos, 2025

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like