3 požymiai ant etiketės. Dešrelės arba tikros — arba šlamštas

pirkti visą mėsą pakuotėmis

Parduotuvėje ranka tiesiasi prie dešrelių pakuotės. Kaina — priimtina. Pakuotė — graži. Užrašas — „natūralios”. Bet apvertus paketą ir perskačius smulkų šriftą — vaizdas keičiasi kardinaliai.

„Žmonės renkasi akimis ir kaina,” paaiškino maisto technologė. „O atsakymas visada yra kitoje pakuotės pusėje — sudedamųjų dalių sąraše.”

Trys požymiai ant etiketės atskiria tikrą produktą nuo to, kurio geriau nė neliesti.

Pirmas požymis — rūšis

Lietuvoje galioja standartas LST 1919, kuris skirsto mėsos gaminius į tris rūšis. Aukščiausios rūšies dešrelės gaminamos tik iš mėsos žaliavos — be sojos, be krakmolo, be mechaniškai atskirtos mėsos, be jokių užpildų.

Pirmos rūšies gaminiuose užpildų ir krakmolo kiekis ribojamas, bet jų jau yra. Antros rūšies — neribojamas. Gamintojas gali dėti tiek krakmolo ir pakaitalų, kiek nori.

„Jei matote antrą rūšį — dėkite atgal į lentyną,” ramiai pasakė technologė. „Ten mėsos gali būti mažiau nei trečdalis.”

Pieniškos dešrelės, „Daktariška” ir „Panerio” dešra pagal standartą gali būti tik aukščiausios rūšies. Jei matote šiuos pavadinimus su pirma ar antra rūšimi — kažkas ne taip.

Antras požymis — sudedamųjų dalių sąrašas

Trumpas sąrašas — geras ženklas. Kiauliena, jautiena, vanduo, druska, prieskoniai — to pakanka. Kai sąraše atsiranda sojos baltymo izoliatas, kviečių miltai, kukurūzų krakmolas, pieno milteliai, karaginanai, dažikliai, skonio stiprikliai — produktas jau toli nuo natūralaus.

Svarbu ir eilės tvarka. Sudedamosios dalys surašomos mažėjančia tvarka pagal kiekį. Jei mėsa — pirma, jos daugiausiai. Jei pirma — vanduo arba krakmolas, atsakymas aiškus.

„Kokybiški gamintojai visada nurodo mėsos procentą,” pridūrė technologė. „Jei procento nėra — dažniausiai nėra kuo girtis.”

Trečias požymis — ko neturi būti

Mechaniškai atskirta mėsa — sutrumpintai MAS arba MAM. Tai perdirbtas mišinys iš kaulų nugramdų, riebalų, odos ir sausgyslių likučių. Ne raumeninė mėsa. Ne tai, ką įsivaizduojate valgydami dešrelę.

Aukščiausios rūšies gaminiuose MAS būti negali. Jei ant etiketės ji nurodyta — produktas automatiškai nėra aukščiausios rūšies, kad ir ką skelbtų pakuotės priekis.

Tas pats galioja kvapiosioms medžiagoms ir dažikliams. Jie kompensuoja tai, ko trūksta — skonio, spalvos, tekstūros. Tikrai mėsai jų nereikia.

Kaina — ketvirtas signalas

Aukščiausios rūšies dešrelės negali kainuoti tiek pat, kiek antros rūšies. Kokybiška žaliava kainuoja daugiau. Jei kaina atrodo per gera — greičiausiai ji tokia ir yra.

Kitą kartą parduotuvėje apverskite paketą. Perskaitykite rūšį. Suskaičiuokite sudedamąsias dalis. Patikrinkite, ar nėra MAS. Trys sekundės — ir žinosite, ar rankoje laikote maistą, ar krakmolą su prieskoniais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like