Mano dėdė Algirdas mirė nuo infarkto šeštą valandą ryto. Po dvidešimt minučių nuo to, kai pakilo iš lovos. Jam buvo penkiasdešimt septyneri, sportavo, nerūkė. Bet jo arterijų viduje, apie ką niekas nežinojo, jau buvo susiformavusi nestabili plokštelė.
Kai pradėjau klausinėti gydytojų, kodėl būtent ryte, sužinojau dalyką, kuris pakeitė mano paties rytinę rutiną. Tarp ketvirtos ir dešimtos valandos infarkto rizika padidėja apie šešiasdešimt iki septyniasdešimt procentų lyginant su likusia diena.
Tai ne atsitiktinumas. Tai biologija, kurią galima ne tik suprasti, bet ir paveikti.
Ką kūnas daro per pirmas tris minutes po pabudimo
Kardiologas Vidmantas, dirbantis Vilniaus klinikose dvidešimt penkerius metus, paaiškino tai, ko niekada negirdėjau iš jokio kito gydytojo.
Pabudus organizmas paleidžia hormoninę kaskadą. Kortizolio kiekis kraujyje pakyla per kelias minutes. Adrenalinas seka iškart po jo. Širdies ritmas paspartėja. Kraujospūdis pakyla iki dvidešimt penkių procentų.
Tai cirkadinis ritmas — tas pats mechanizmas, kuris milijonus metų ruošė žmogų išeiti iš urvo medžioti maisto. Bet šiuolaikiniame kūne, kuris turi aterosklerozės plokšteles arteriose, šitas evoliucinis mechanizmas tampa pavojus.
— Per naktį kraujas natūraliai sutirštėja, — pridūrė Vidmantas. — Plus prie to ryte ateina staigus kortizolio šuolis, ir nestabili plokštelė tai laiko sunkiai.
Pusryčiai, kurie prideda prie smūgio
Antras dalykas, kurį Vidmantas paminėjo, yra natrio kiekis pusryčiuose.
Daugumai žmonių rytinis valgis yra duona, dešra, sūris, kava su džiūvėsiais. Vidutinis lietuvis per pusryčius gauna apie aštuonis šimtus iki tūkstančio miligramų natrio — beveik du trečdaliai dienos normos vienam valgymui.
Kai šitas natrio kiekis patenka į organizmą tuo pačiu metu, kai kortizolis jau pakėlė kraujospūdį, abu efektai sumuojasi. Skysčiai sulaikomi audiniuose. Spaudimas auga dar labiau.
— Žmonės nesusimąsto, kad sūri dešra ryte yra kitokio poveikio nei ta pati dešra vakare, — paaiškino Vidmantas. — Vakare kūnas pavargęs. Ryte — viskas paleista. Tai du visai skirtingi krūviai.
Trys dalykai, kuriuos pakeičiau po dėdės mirties
Po Algirdo netekties pradėjau daryti tris paprastus dalykus, kuriuos rekomendavo Vidmantas. Niekas nereikalauja vaistų. Per kelis mėnesius mano kraujospūdis nukrito dviem padalomis žemyn.
Pirmas — vanduo iškart po pabudimo. Keturi šimtai iki šešių šimtų mililitrų kambario temperatūros vandens prieš bet ką kitą. Tai atstato per naktį prarastą skystį, atskiedžia tirštą kraują.
Antras — gulėjimas dar trisdešimt sekundžių prieš atsistant. Trys keturi gilūs įkvėpimai. Tai duoda kūnui laiko prisitaikyti prie pakitusios kūno padėties be staigaus spaudimo šuolio.
Trečias — kava ne anksčiau kaip po valandos. Kortizolis yra natūralus „kavos” pakaitalas pirmąją valandą. Pridėjus kofeino, padvigubinamas kraujospūdžio efektas.
Kas dar svarbiau moterims
Vidmantas pabrėžė vieną dalyką. Moterims rytinio infarkto simptomai yra kitokie nei vyrams.
Vyrai paprastai jaučia stiprų krūtinės spaudimą, skausmą, kuris plinta į kairę ranką. Tai klasikiniai mokyklos vadovėlių požymiai.
Moterys dažnai jaučia visai kitką: dusulys, žandikaulio ar kaklo skausmas, ekstremaliai stiprus nuovargis. Tai dažnai priskiriama nemigai ar tiesiog „blogai dienai”. O tada situacija jau būna kritinė.
— Moterims iki keturiasdešimties metų rytiniai infarktai dažnai praleidžiami pirmą valandą, — pridūrė Vidmantas. — O pirma valanda yra ta, per kurią galima išgelbėti gyvybę.
Klausimas, kurio reikia paklausti šįryt
Visi šitie pakeitimai paprasti. Bet juos daryti reikia prieš tai, kai kažkas atsitinka.
Šįryt, kai pakilsite iš lovos, paklauskite savęs vieno klausimo. Ar darau bent vieną iš trijų dalykų, kuriuos rekomenduoja kardiologai? Stiklinė vandens prieš kavą? Kelios sekundės gulėjimo prieš staigų pakilimą? Mažesnis natrio kiekis pirmuose pusryčiuose?
Jei atsakymas „ne” — tai vienas nedidelis pakeitimas šį rytą gali padaryti tai, ko jokie vaistai vėliau nebepadarys.
