Kiek kartų jūs atvežėte iš parduotuvės maišą su brangia vazonine žeme, įsipylėte į vazonėlius, įdėjote sėklas — ir per savaitę dauguma daigelių nuvyto?
Pernai pavasarį suskaičiavau. Iš šimto pomidorų sėklų, pasodintų į pirktinį substratą, sudygo aštuoniasdešimt šešios. Per pirmas dvi savaites nudžiūvo trisdešimt keturios. Per kitas dvi — dar šešiolika. Į lauko lysvę išsodinau trisdešimt šešis daigus iš šimto sėklų.
Tų pačių sėklų likutį pasodinau į žemę, sumaišytą pati pagal Rūtos receptą. Iš devyniasdešimt sėklų sudygo aštuoniasdešimt aštuonios. Nudžiūvo dvi. Į lauką išsodinau aštuoniasdešimt šešis daigus.
Skirtumas — penkiasdešimt daigų iš tos pačios sėklų partijos. Vienintelis skirtumas — žemė.
Kodėl pirktinis substratas dažnai nuvilia
Daržo specialistę Rūtą sutikau atsitiktinai turguje. Ji pažvelgė į maišą su pirktine žeme mano vežimėlyje ir paklausė, kaip sekasi mano daigai.
— Blogai, — atsakiau. — Trečius metus iš eilės.
Ji paaiškino tai, ko niekur internete nebuvau radusi.
Pirktinis substratas tampa nepatikimas dėl trijų dalykų. Pirma — dažnai nepakanka maistinių medžiagų, nes gamintojas naudoja pigiausius komponentus. Antra — sandėliavimas. Maišas, kuris stovėjo sandėlyje pusmetį, organines medžiagas jau yra praradęs. Trečia — neaiški patogenų istorija.
— Daigai miršta ne dėl vandens trūkumo ar šviesos, — pridūrė Rūta. — Devyniasdešimt procentų atvejų — dėl grybelinių patogenų, kurie jau buvo maiše, kai jį pirkote.
Du keliai — kompostas arba durpės
Rūta paaiškino, kad yra du patikimi būdai paruošti žemę namuose. Abu duoda geresnių rezultatų nei pirktinis substratas, bet skiriasi pagal turimas žaliavas.
Pirmas kelias — kompostu pagrindu. Jei turi gerai perpuvusio komposto, kuris išbuvo krūvoje bent metus, jis gali būti pagrindas. Bet jis turi būti dezinfekuotas, nes net geras kompostas turi grybelinių sporų.
Antras kelias — durpės su smėliu. Šitas variantas paprastesnis tiems, kurie komposto neturi. Žemutinės durpės iš sodo prekybos pakeičia kompostą, plaunamas smėlis užtikrina aeraciją.
Kompostą reikia paruošti rudenį
Rūta sakė, kad kompostą reikia paruošti vasarą prieš sėją.
Rudenį, kai kompostas jau išbuvęs metus krūvoje, jis perkeliamas į maišus. Į kiekvienus dešimt litrų komposto įdedami du valgomieji šaukštai trichodermos miltelių — naudingo grybelio, kuris parduodamas sodo centruose kaip biologinis dezinfekantas.
Maišai laikomi rūsyje, kur temperatūra nenukrenta žemiau nulio. Trichoderma per žiemą lėtai dirba — neutralizuoja patogeninių grybelių sporas.
Maždaug mėnesį prieš sėją kompostas perkeliamas į šiltą patalpą. Trichoderma greitai aktyvuojasi ir per kelias savaites paverčia kompostą beveik sterilia auginimo terpe.
Durpių ir smėlio receptas — paprastesnis variantas
Rūta sako, kad jei žmogus dar nepradėjo naudoti komposto, durpių ir smėlio mišinys yra geresnis pasirinkimas.
Receptas paprastas. Dešimt litrų žemutinių durpių sumaišoma su dešimt litrų plauto smėlio — lygiomis dalimis. Smėlis turi būti pirktas, ne kasamas iš upės kranto, nes upės smėlis dažnai turi molio priemaišų ir net mažas jų kiekis padaro mišinį per tankų.
Į gautą dvidešimt litrų mišinį įmaišomas vienas puodelis medžio pelenų. Tai duoda kalio, fosforo, mikroelementų. Ir veikia kaip natūralus dezinfekantas.
Mišinys subalansuotas, lengvas, gerai laidus vandeniui. Sėklos jame sudygsta tolygiai, daigai nepuvinėja.
Mano pirmas pavasaris su naminiu mišiniu
Praėjusį pavasarį pirmąkart išdrįsau atsisakyti pirktinio substrato. Žmona suabejojo. Bet dvylikos eurų skirtumas tarp dviejų maišų ir paprasto savaitgalio darbo pas Rūtą buvo mažesnė kaina nei dar vieneri metai negyvų daigų.
Per dieną pasiruošiau dvylikos litrų durpių ir smėlio mišinio. Pasodinau pomidorus, paprikas ir agurkus į tą patį substratą.
Po trijų dienų sudygo pirmieji. Po dviejų savaičių daigai jau buvo dvigubai didesni nei pirktiniai pas kaimynę.
Pirmas pavasario lūžis per penkerius metus daržininkystės. Daugiau niekada nebepirksiu pirktinės vazoninės žemės.
