Ar žinote, kiek jaunų vaismedžių per žiemą sunaikina kiškiai ir triušiai jūsų sklype, kol jūs net nė nematote? Mano sodybos atveju per tris iš eilės žiemas nuo jaunų obelaičių ir vyšnaičių neliko nieko — dvylika sodinukų, kuriuos pirkau brangiai, sukrimto graužikai per ramybės periodą.

Pirmais metais maniau, kad blogi sodinukai. Antrais — kad žiema buvo per šalta. Tretais — pasiteiravau kaimyno Stasio, kuris keturiasdešimt metų augina sodą.

Jis atvedė mane prie savo medžių rūsio kampe. Apie penkiasdešimt jaunų sodinukų, paruoštų pavasariniam sodinimui. Visi gyvi. Be vieno graužimo žymės.

— Senos kojinės, — pasakė Stasys. — Tau jas reikia.

Klausimas, kurį užduodu kiekvienam pradedančiajam

Stasys vienu sakiniu paaiškino, kodėl sodininkai pralaimi prieš kiškius.

Žiemą, kai sniegas dengia žolinę augaliją, kiškiai ir triušiai netenka įprasto maisto šaltinio. Pirmas dalykas, kurio jie ieško, yra jaunų medžių žievė.

Žievė, ypač jauna, švelni, nuėmiama greitai. Per vieną naktį kiškis gali apvyniodamas medį palikti jį be žievės. Tai vadinasi „apjuosimas”. Po to medžio kraujotakos sistema nutrūksta, ir pavasarį medis nepradeda kvėpuoti.

— Tu nematai, kaip tai vyksta, — paaiškino Stasys. — Ateina sausis, šaltis, tu nelandžioji po sodą. Vasario gale matai medį, kurio kamienas baltas ir lygus. Per vėlu.

Trys medžiagos, kurios veikia

Stasys naudoja tris medžiagas iš namų ūkio.

Pirma — senos medvilninės kojinės. Tos, kurios prarado pradinę formą arba turi mažas skylutes.

Antra — kraftinis popierius. Tas pats, į kurį parduotuvėje suvyniojama duona arba siunčiamos siuntos.

Trečia — neaustinis spunbond audinys. Sodo prekybos parduotuvėse parduodamas metro pločio juostomis.

— Visos trys medžiagos kvėpuoja, — pridūrė Stasys. — Plastikas po žeme sukauptų drėgmę ir medis pasidengtų pelėsiu. Audinys leidžia orui judėti, bet užkerta kelią dantimis.

Kaip apvyniojama, kad veiktų

Stasys parodė techniką ant vieno savo jauno obelaičio.

Pradedama nuo pat žemės — kuo arčiau prie šaknies kaklo, tuo geriau. Apvyniojama spirale aukštyn, persidengiant kiekvienu apsisukimu apie pusę juostos pločio. Aukštyn iki maždaug pusantro metro, nes kiškiai gali pakelti pirmųjų kojų ir pasiekti dar aukščiau, kai sniegas pridengia kojas.

Apačioje audinys turi liesti žemę. Net mažas tarpas leidžia kiškiui įlįsti ir graužti kamieno apačią — patį pavojingiausią tašką.

Viršuje sandariai pritvirtinama virvele arba lipnia juosta. Per žiemos vėjus medžiaga gali atsipalaiduoti.

Laikas yra svarbu

Apvyniojimas turi būti įrengtas anksti — lapkričio pradžioje, kai dar šilta, žemė dar minkšta. Ne gruodyje, kai jau šaltis ir sniegas — tada per vėlu.

Lapkritį aplink kamieną dar reikia pridėti dvidešimt penkis ar trisdešimt centimetrų aukščio žemės kauburėlį. Tai izoliuoja šaknų zoną nuo gilaus įšalimo. Stasys naudoja kompostą arba paprastą sodo žemę.

Be šio kauburėlio audinys neapsaugo apatinės kamieno dalies — toje vietoje, kur šaknys pereina į stiebą. O ten kiškiai grauš pirmiausia.

Ketvirta žiema be nuostolių

Praėjusią žiemą pirmąkart pasitelkau Stasio metodą. Lapkričio pradžioje apvyniojau visus dvylika jaunų medžių senomis kojinėmis ir kraftiniu popieriumi. Aplink šaknų kaklus suformavau žemės kauburėlius.

Vasario pabaigoje nuėjau patikrinti. Kiekvienas medis stovėjo nepažeistas. Šalia matėsi keturių kiškių pėdsakai aplink medžius. Bet nei vienoje vietoje žievė nebuvo pažeista.

Pavasarį visi dvylika medžių pradėjo pumpurus normaliai. Pirmais metais per ketvertą sezonų netekau nė vieno sodinuko per žiemą.

Stasys pamatė mane sode kovo mėnesį, kai šalinau apvyniojimą. Jis pamosėjo iš tolo, neateidamas. Aš taip pat tik pamosėjau atgal. Kai kurie pokyčiai nereikalauja žodžių.