Valgiau bananus kiekvieną rytą. Kartais ir per pietus. Patogus užkandis, saldus, sotus, pilnas kalio – ką čia blogo? Taip galvojau, kol pradėjo dėtis keisti dalykai.
Pirma – nuovargis po pietų. Lyg kas būtų ištraukęs iš manęs visą energiją. Paskui – pilvo pūtimas, nors nieko ypatingo nevalgiau. Galvojau, gal stresas, gal amžius.
Kol vienas vizitas pas gydytoją viską paaiškino.
„Kiek bananų suvalgai per dieną?”
Atėjau dėl nuolatinio nuovargio. Gydytoja Rasa, dvidešimties metų praktikos terapeutė, uždavė klausimą, kurio nesitikėjau.
„Kiek bananų suvalgai per dieną?”
„Vieną, kartais du. O kas?”
Ji pakėlė antakį: „Kasdien?”
„Na, taip. Jau kokius trejus metus.”
Rasa atsisėdo patogiau ir paprašė papasakoti apie tuos nuovargio priepuolius. Kada prasideda, kiek trunka, ką jaučiu.
„Dažniausiai po pietų. Tarsi energija baigtųsi staiga. Ir pūtimas – pilvas kaip kamuolys.”
Kas vyksta organizme nuo per didelio kiekio
„Banane yra apie dvidešimt septynis gramus angliavandenių,” – paaiškino gydytoja. „Daugiausia paprastųjų cukrų. Kai juos suvalgai, cukraus kiekis kraujyje šauna aukštyn.”
„Bet juk vaisiai sveika?”
„Sveika – saikingai. Kai valgai kasdien, ypač tuščiu skrandžiu, gliukozė pakyla greitai ir greitai nukrenta. Štai iš kur tas nuovargis.”
Ji paaiškino dar vieną dalyką. Bananuose yra daug fermentuojamo pluošto. Daugumai tai naudinga, bet kai per daug – žarnynas pradeda gaminti dujas. Iš čia ir pūtimas.
„O aš galvojau, kad nuo duonos,” – prisipažinau.
„Daugelis taip galvoja.”
Vienos rūšies maistas – paslėpta problema
Rasa paėmė lapelį ir pradėjo rašyti.
„Yra dar viena bėda. Kai kiekvieną dieną valgai tą patį produktą, organizmas negauna įvairovės. Trūksta vienų medžiagų, kaupiasi kitos.”
„Net jei tas produktas sveikas?”
„Ypač tada. Bananai turi daug kalio. Tai gerai, bet kai per daug – inkstams sunkiau dirbti. Ir atimi vietą nuo kitų vaisių, kuriuose yra to, ko bananai neturi.”
Ji paminėjo uogas, obuolius, citrinius. Kiekvienas turi savo medžiagų rinkinį. Kai valgai įvairiai – organizmas gauna viską. Kai valgai monotoniškai – atsiranda spragų.
Ką pakeičiau per dvi savaites
Gydytoja nesiūlė visiškai atsisakyti bananų. Tik sumažinti – du, tris kartus per savaitę, ne kasdien.
„Ir niekada tuščiu skrandžiu,” – pridūrė. „Geriau su baltymais – su varške, su jogurtu. Tada cukrus įsisavina lėčiau.”
Pirmas dvi dienas buvo keista. Įprotis – stiprus dalykas. Bet po savaitės pastebėjau, kad popietinis nuovargis sumažėjo. Po dviejų – pilvas nustojo pūstis.
Vyras klausė, kodėl bananai nebedingsta iš vaisiadėžės per dieną.
„Gydytoja paaiškino kai ką.”
„Kas blogai su bananais?”
„Nieko blogo. Tiesiog per daug gero irgi nėra gerai.”
Jis palingavo galvą, bet kai pasakiau, kad jau dvi savaites jaučiuosi geriau, daugiau klausimų neturėjo. Kartais kūnas kalba, tik mes nemokame klausyti. Man prireikė trijų metų ir vieno gydytojos sakinio, kad pagaliau išgirstčiau.
