Pelėsio sporos gali plisti tokiu greičiu, kad viena supelijusi braškė per parą užkrečia visas kaimynes indelyje. Ir didžioji dalis to vyksmo nematoma — sporos keliauja per drėgmę ir orą, prisiliečia prie odelės ir pradeda augti dar prieš pasirodant pirmajai matomai dėmei. Tą akimirką, kai pastebite pelėsį — procesas jau vyksta seniai.
Kodėl viena uoga gadina visas
Uogos indelyje guli viena šalia kitos. Susispaudusios. Drėgnos. Su gležna odele, kuri beveik neapsaugo nuo sporų. Kai viena uoga pradeda pelėti — sporos pereina ant gretimų per kontaktą, per drėgmę, per orą mažoje pakuotėje.
„Aš maniau — na, išimsiu tą vieną blogą ir likusios bus gerai,” prisipažino viena moteris. „Bet kitą dieną dar trys buvo su pelėsiu. Trečią dieną — pusė dėžutės.”
Pelėsis gali augti ir giliau, nei matoma akimi. Tai reiškia, kad uoga, kuri atrodo sveika, jau gali būti užkrėsta viduje — tiesiog sporos dar neprasiskverbė iki paviršiaus.
Kurios uogos genda greičiausiai
Braškės, avietės ir gervuogės — minkščiausios ir drėgniausios. Jų odelė plona ir lengvai pažeidžiama, todėl pelėsis jas pasiekia greičiausiai. Sumušimas, įlenkimas ar plyšelis — tai atviros durys sporoms.
Mėlynės laikosi ilgiau — jų odelė storesnė ir atsparesnė. Bet ir jos nėra neliečiamos — ypač jei indelyje jau yra supelijusių kaimynių, nuo kurių sporos keliauja toliau.
„Aš pirkdavau dideles dėžutes, nes pigiau,” pasakojo kitas vyras. „Bet pusę vis tiek išmesdavau. Dabar perku mažiau — ir suvalgu viską.”
Geriausia taisyklė — pirkti tiek, kiek suvalgysite per dvi dienas. Ne daugiau.
Kaip patikrinti ir atrinkti
Pirmiausia — apversti indelį ir pažiūrėti iš apačios. Gedimas dažniausiai prasideda ten, kur uogos susispaudžia ir kaupiasi drėgmė. Apačioje esančias uogas pakelti, apversti, apžiūrėti.
Ieškoti minkštų vietų, spalvos pakitimų, apnašų, sulčių tekėjimo. Jei uoga minkšta — net be matomo pelėsio — geriau ją pašalinti, nes minkštumas rodo, kad vidiniai audiniai jau pažeisti. Jei jaučiamas drėgnas, pelėsinis kvapas — tai signalas, kad gedimas gali būti platesnis, nei atrodo. Kvapas nemeluoja — net kai akys dar nieko nemato.
Sveikas uogas — tvirtas, ryškias, tolygiai nusidažiusias — atskirti ir nusiplauti po tekančiu vandeniu. Nusausinti ant popieriaus. Laikyti šaldytuve atvirame indelyje su popierine servetėle dugne, kad sugertų perteklinę drėgmę — taip uogos išsilaikys dvigubai ilgiau.
Kai pelėsis jau platus
Jei pelėsis rastas ant kelių uogų ir likusios atrodo abejotinai — saugiausia išmesti visas, ypač jei uogos skirtos vaikams, vyresniems žmonėms ar žmonėms su nusilpusiu imunitetu. Tokiais atvejais rizika neatsipirks — kelios uogos niekada nevertos galimo apsinuodijimo.
Po rūšiavimo — nusiplauti rankas ir išvalyti indelį bei stalviršį, ant kurio stovėjo uogos. Sporos gali pasilikti ant paviršių ir užkrėsti kitą maistą, kuris ten pabūna vėliau.
Kitą kartą, kai atidarote indelį su uogomis — pirmas veiksmas ne ragauti, o apversti ir apžiūrėti iš apačios. Jei apačioje švaru — viršuje greičiausiai irgi. Jei apačioje drėgna ir minkšta — laikas priimti sprendimą, kol dar ne per vėlu.
