Penkerius metus kas rytą keldavausi su sustingusiais sąnariais. Keliai, riešai, pirštai – viskas skaudėjo.
Gydytojai sakė: artritas, amžius, genetika. Gerk vaistus, pripraski.
Bet vaistai tik maskavo skausmą. Kai nustodavau gerti – viskas grįždavo.
Kol draugė nepaklausė: „O ką tu valgai?”
Pirmas produktas: cukrus
Draugė pasiūlė eksperimentą: dvi savaitės be cukraus. Jokių saldumynų, jokių saldintų gėrimų, jokių desertų.
„Neįmanoma”, – pagalvojau. Bet pabandžiau.
Pirma savaitė – pragaras. Norėjau saldumynų kaip niekada. Bet sąnariai – be pokyčių.
Antra savaitė – kažkas pasikeitė. Ryto sustingimas sumažėjo. Ne dingo, bet sumažėjo. Pirštai lengviau sulenkiami.
Vėliau sužinojau kodėl: cukrus skatina uždegiminius procesus organizme. Kuo daugiau cukraus – tuo daugiau uždegimo. Ir sąnariai kenčia pirmieji.
Antras produktas: baltos duonos gaminiai
Po cukraus atsisakiau baltos duonos, batonų, bandelių, makaronų iš baltų miltų.
Vėl – pirma savaitė sunki. Įpratau prie sumuštinių pusryčiams, makaronų vakarienei.
Bet po dviejų savaičių – vėl pokytis. Patinimas sumažėjo. Ypač keliuose – jie atrodė mažiau „išsipūtę”.
Pasirodo, rafinuoti angliavandeniai organizme veikia panašiai kaip cukrus. Greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje, sukelia insulino šuolį, ir – uždegimas.
Dabar vietoj baltos duonos valgau rugine arba viso grūdo. Skirtumas – didžiulis.
Trečias produktas: augaliniai aliejai
Čia buvo sunkiausia.
Saulėgrąžų aliejus, rapsų aliejus, kukurūzų aliejus – visa tai, kuo kepiau visą gyvenimą.
Draugė paaiškino: šie aliejai turi labai daug omega-6 riebalų rūgščių. O omega-6 skatina uždegimą.
Mūsų seneliai valgė maždaug vienodai omega-3 ir omega-6. Mes valgome 15–20 kartų daugiau omega-6. Ir sąnariai reaguoja.
Pereinu prie alyvuogių aliejaus salotoms, sviesto kepimui. Brangiau, bet sąnariai dėkingi.
Kaip atlikau eksperimentą
Draugė davė aiškų planą:
Pirmos dvi savaitės – atsisakai įtariamų produktų. Visų trijų iškart arba po vieną.
Stebėjimas – kiekvieną rytą užsirašai, kaip jaučiasi sąnariai. Sustingimas, skausmas, patinimas – nuo 1 iki 10.
Po dviejų savaičių – jei yra pagerėjimas, grąžini produktus po vieną. Vieną savaitę valgai cukrų – stebi. Kitą savaitę – duoną. Ir taip toliau.
Kai grąžinau cukrų – per tris dienas sustingimas grįžo. Tada žinojau tiksliai: cukrus man kenkia.
Ko dar atsisakiau (bet ne visi turi)
Kai kurie žmonės reaguoja į:
Pieno produktus – ypač pieną ir sūrį. Aš nebereaguoju, bet draugė – taip.
Kviečius ir glitimą – kai kuriems tai didelis uždegimo šaltinis.
Alkoholį – ypač alų ir saldžius kokteilius.
Perdirbtą mėsą – dešras, dešreles, rūkytas mėsas.
Kiekvienas organizmas skirtingas. Todėl svarbu eksperimentuoti ir stebėti.
Rezultatai po trijų mėnesių
Po trijų mėnesių be cukraus, baltos duonos ir augalinių aliejų:
Ryto sustingimas – sumažėjo perpus. Anksčiau – 30 minučių, kol galėjau normaliai vaikščioti. Dabar – 10 minučių.
Skausmas – ne dingo visai, bet gerokai mažesnis. Vaistų reikia rečiau.
Patinimas – beveik nėra. Keliai atrodo normaliai.
Energija – daugiau. Gal todėl, kad mažiau uždegimo, organizmas mažiau kovoja.
Sunku, bet verta
Nesakau, kad lengva. Atsisakyti cukraus – sunku. Keisti maisto įpročius – dar sunkiau.
Bet kai kiekvieną rytą keliesi be skausmo – motyvacija atsiranda.
Ir svarbiausia – tai nemokama. Jokių brangių papildų, jokių procedūrų. Tiesiog kiti pasirinkimai parduotuvėje.
Galutinė mintis
Draugė man pasakė: „Maistas gali būti ir vaistas, ir nuodas. Tu renkiesi.”
Penkerius metus maniau, kad sąnarių skausmas – mano likimas. Dabar žinau, kad didelė dalis buvo mano pasirinkimas.
Trys produktai. Du mėnesiai. Ir gyvenimas be nuolatinio skausmo.
