Iliustracija – pexels.com
Saulės energijos panaudojimas Lietuvoje per pastaruosius metus tapo viena populiariausių temų. Elektros kainos auga, klimato kaita tampa vis akivaizdesnė, o valstybė skatina gyventojus ir įmones investuoti į atsinaujinančią energiją. Natūraliai kyla klausimas: ar saulės baterijos išties atsiperka, ar tai tik reklaminis triukas? Atsakymą galima rasti skaičiuose ir realiuose pavyzdžiuose.
Atsipirkimo terminai – ką rodo skaičiai
Atsipirkimo laikas labai priklauso nuo kelių veiksnių – sistemos dydžio, elektros suvartojimo, elektros kainų ir valstybės paramos. Jei imtume vidutinę 5 kW galios saulės elektrinę, jos įrengimo kaina svyruoja apie 6–7 tūkstančius eurų. Tokia sistema per metus sugeneruoja maždaug 4 500–5 000 kWh elektros energijos. Jei vidutinė elektros kaina siekia apie 0,18 € už kWh, tai per metus sutaupoma 800–900 eurų. Tai reiškia, kad atsipirkimo laikotarpis yra apie 7–9 metai.
Visgi yra ir kitų scenarijų. Gavus valstybės paramą, kuri gali siekti iki 30 % investicijos, atsipirkimo laikas gali sutrumpėti iki 3–5 metų. Kai kuriais atvejais, ypač kai elektros kainos rinkoje aukštos, namų ūkiai fiksuoja dar spartesnį atsipirkimą – vos per 2–4 metus. Tuo tarpu be paramos, bet esant palankioms sąlygoms, sistemos vidutiniškai atsiperka per 8–10 metų.
Realūs pavyzdžiai iš Lietuvos
Skaičiai tampa įtikinamesni, kai juos papildo realūs pavyzdžiai. Ukmergės rajone gyvenanti šeima 2022 metais įsirengė 7 kW saulės elektrinę. Visa sistema kainavo 6 200 eurų, tačiau gauta 2 200 eurų valstybės parama sumažino galutinę kainą iki 4 000 eurų. Jau pirmąją žiemą šeima pastebėjo, kad sąskaitos už elektrą sumažėjo dvigubai, o dauguma buitinių prietaisų (skalbyklė, indaplovė, net elektromobilio įkrovimas) dienos metu veikė praktiškai nemokamai. Tokiu atveju investicija atsipirks per maždaug 4–5 metus, o po to sistema generuos beveik gryną naudą.
Kitas pavyzdys – vidutinė įmonė, kurios elektros poreikis siekia apie 50 000 kWh per metus. Įsirengus 50 kW galios sistemą už maždaug 60 000 eurų ir gavus dalinę paramą, kasmet sutaupoma apie 9 000 eurų. Atsipirkimo terminas čia siekia 6–7 metus, tačiau svarbiausia, kad įmonė gali tiksliau prognozuoti išlaidas ir išvengti elektros kainų šuolių.
Kas lemia atsipirkimo greitį?
Svarbiausias veiksnys – elektros kainos. Kuo aukštesnės rinkos kainos, tuo greičiau atsiperka investicija į saulės baterijas. Antra, didelę įtaką daro elektros suvartojimo struktūra. Jei daug energijos suvartojama dieną, kai gaminama saulės energija, nauda yra maksimali. Jeigu vartojimas daugiau vyksta vakare, investiciją verta derinti su energijos kaupikliais, kurie leidžia panaudoti perteklinę dienos energiją vakarais ar naktimis.
Trečias aspektas – valstybės parama. Agentūra APVA nuolat skelbia kvietimus gyventojams ir verslams, kurie gali padengti iki trečdalio investicijos. Ši pagalba reikšmingai sumažina pradinę sumą ir trumpina atsipirkimo laiką.
Ilgalaikė nauda
Net ir atsipirkus per 7–9 metus – sistema tarnaus mažiausiai 25–30 metų. Tai reiškia, kad daugiau nei pusę laiko saulės elektrinė dirbs praktiškai „į pliusą“. Per visą tarnavimo laikotarpį ji gali sugeneruoti 120–150 tūkst. kWh elektros energijos, kuri šiandien kainuotų dešimtis tūkstančių eurų. Be to, kokybiškos baterijos paprastai turi ilgas garantijas: gamybos garantija siekia apie 12 metų, o našumo – 25 metus. Tai užtikrina, kad investicija bus saugi.
Mitas ar realybė?
Galima drąsiai teigti, kad saulės baterijų atsiperkamumas Lietuvoje nėra mitas. Tiesa, jis priklauso nuo individualių sąlygų, tačiau net ir be paramos investicija ilgainiui atsiperka. Su valstybės parama ar augančiomis elektros kainomis atsipirkimas tampa dar greitesnis. Realiai skaičiai rodo, kad gyventojai ir įmonės gali sutaupyti nuo 50 iki 80 % savo metinių elektros sąnaudų.
Saulės baterijos Lietuvoje atsiperka ir tai patvirtina tiek teoriniai skaičiavimai, tiek realūs žmonių bei įmonių pavyzdžiai. Atsipirkimo laikotarpis svyruoja nuo 3 iki 10 metų priklausomai nuo paramos, suvartojimo ir elektros kainų. Visgi, svarbiausia, kad tai ilgalaikė investicija, kuri ne tik sumažina sąskaitas, bet ir suteikia stabilumo bei energetinės nepriklausomybės.
