Mama visada gerdavo žaliąją arbatą su citrina. Rytais. Tyliai. Iš to paties puodelio su nudaužtu krašteliu. Pilk vandenį, dėk citriną, gerk — atrodė paprasčiau nebūna. Ji sakydavo, kad tai ją palaiko, kad nuo to geriau jaučiasi, kad be arbatos rytas — ne rytas. Tik po daugelio metų sužinojau, kad ji darė vieną klaidą, kurią daro beveik visi — ir dėl jos arbata prarasdavo pusę to, dėl ko verta ją gerti.
Ką iš tikrųjų duoda šis derinys
Žaliojoje arbatoje yra katechinų — antioksidantų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Prie jų prisideda L-teaninas, aminorūgštis, suteikianti ramaus budrumo jausmą be nervingumo, būdingo kavai.
Citrina papildo šį derinį vitaminu C ir flavonoidais. Bet svarbiausia — citrinos rūgštis padeda katechinams geriau įsisavinti organizme. Be jos dalis naudingų junginių tiesiog praeina pro šalį, neįsisavinami.
„Aš ilgai gėriau žaliąją arbatą be citrinos,” pasakojo pašnekovė. „Kai pradėjau dėti riekelę — skirtumas buvo ne tik skonyje. Ryte jaučiausi budresne, o po pietų nebetaip traukdavo saldumynų.”
Du trys puodeliai per dieną — pagrįstas kiekis daugumai suaugusiųjų. Pakankamai katechinų ir vitamino C, be pertekliaus.
Klaida, kurią daro beveik visi
Verdantis vanduo. Šimtas laipsnių. Tiesiog užpili ant lapelių ir lauki.
Problema ta, kad aukšta temperatūra naikina katechinus ir vitamino C citrinoje. Arbata lieka karti, o naudingiausi junginiai jau sugriauti dar prieš pirmąjį gurkšnį.
Tinkama temperatūra — apie aštuoniasdešimt laipsnių. Praktikoje tai reiškia — užvirinti vandenį ir palaukti tris keturias minutes, kol jis šiek tiek atvės. Arba sumaišyti trečdalį šalto vandens su dviem trečdaliais karšto — taip greičiau ir tiksliau.
„Kai pradėjau matuoti temperatūrą — arbata tapo visai kita,” pridūrė pašnekovė. „Švelnesnė. Aromatingesnė. Ir nebekartėjo — o tai buvo didžiausias netikėtumas.”
Plikymo trukmė — dvi trys minutės. Ne ilgiau. Kuo ilgiau lapeliai mirks, tuo kartesnė arbata ir tuo mažiau malonumo ją gerti kasdien.
Citriną dėti tik tada, kai užpilas dar šiek tiek atvėsta. Plona riekelė arba kelios šviežių sulčių lašai — pakanka.
Su kuo derinti
Medus — klasika. Švelniai saldina ir suteikia raminantį komfortą. Svarbu dėti į jau šiek tiek atvėsusią arbatą — per karštame vandenyje medus praranda dalį naudingų savybių.
Šviežias imbieras suteikia šildančią natą ir padeda virškinimui. Ypač tinka šaltuoju sezonu, kai norisi kažko, kas sušildo iš vidaus.
Cinamonas pagerina aromatą ir gali prisidėti prie stabilesnio cukraus kiekio kraujyje. Mėta — priešingai — atgaivina ir tinka šiltesnėmis dienomis.
Kada geriau susilaikyti
Ne visiems šis derinys tinka vienodai. Žmonės, kuriems būdingas didelis skrandžio rūgštingumas ar rėmuo, turėtų citriną riboti arba praleisti — rūgštis gali sudirginti.
Gerti arbatą valgant — ne pats geriausias laikas. Žalioji arbata gali mažinti geležies įsisavinimą, todėl geriau rinktis tarpą tarp valgymų — rytą arba popietę.
Arbata iš birių stambių lapelių. Vanduo — aštuoniasdešimt laipsnių. Dvi minutės plikymo. Citrina — kai atvėso. Tai viskas, ko reikia, kad puodelis kiekvieną rytą veiktų taip, kaip turėtų — tyliai, paprastai ir be tos karčios nuosėdos, kurią mama visada laikė norma.
