Laukiu, kol pradės kristi slyvų žiedai, tada skaičiuoju penkias dienas – kas nepadarys šito, praras derlių

palaukite penkias dienas po žydėjimo

Pirmąjį sodą paveldėjau iš senelio. Medžiai buvo gražūs, žydėjo kaip pasakoje – bet slyvos kiekvienais metais buvo suėstos iš vidaus. Kirminuotos, bjaurios, netinkamos net kompotui.

Kol kaimynas, auginantis slyvus trisdešimt metų, paklausė: „O tu po žydėjimo skaičiuoji dienas?” Neskaičiavau. Net nežinojau, kad reikia.

Kodėl būtent penkios–septynios dienos

Slyvinis vaisėdis – pagrindinė slyvų kenkėja – deda kiaušinėlius ant jaunų vaisių užuomazgų iškart po žydėjimo. Lervos išsirita per siaurą, labai konkrečiu laikotarpį – ir per kelias dienas prasigręžia į vaisių vidų.

Jei purkšti per anksti – vaistas patenka ant žiedų ir kenkia apdulkintojams. Jei per vėlai – lervos jau viduje, ir joks purškimas jų nepasiekia.

Penktoji–septintoji diena po žiedlapių kritimo – tai vienintelis langas, kai lervos dar lauke, ant paviršiaus, ir jas galima sustabdyti.

„Ne kiekis svarbu, o laikas,” pabrėžė kaimynas. „Gali purkšti tris kartus per sezoną – bet jei praleidi šį langą, viskas veltui.”

Kaip atpažinti tinkamą momentą

Stebėkite žiedus kasdien. Kai žiedlapiai pradeda byrėti – pradėkite skaičiuoti. Po penkių–septynių dienų turėtumėte matyti mažytes vaisių užuomazgas ten, kur buvo žiedai.

Tai jūsų signalas veikti. Nepasitikėkite kalendoriumi – kiekvienais metais datos šiek tiek skiriasi priklausomai nuo oro. Pasitikėkite medžiu.

Kaip purkšti teisingai

Rinkitės sausą, ramų vakarą. Vėjas – didžiausias priešas: nuneša vaistą nuo lapų ir sumažina efektyvumą perpus.

Padenkite visą lają tolygiai – ir viršų, ir apačią lapų, ir vaisių kekes. Tikslas – drėgnas sluoksnis, bet ne lašantis. Jei tirpalas bėga žemyn – per daug.

Skiedimą žiūrėkite ant etiketės. Populiariausias pasirinkimas – Calypso tipo preparatai, maždaug du mililitrai dešimčiai litrų vandens. Bet kiekvienas produktas skiriasi – nespėliokite, skaitykite.

Natūralios alternatyvos

Kas nenori chemijos – yra kietis ir tabako dulkės. Susmulkintą kietį užpilkite vandeniu, palaikykite parą, trumpai pavirkite, atvėsinkite ir perkokite.

Šis užpilas veikia kaip atbaidymo priemonė – stiprus kvapas trukdo vaisėdžiui dėti kiaušinėlius. Neužmuša, bet sumažina spaudimą.

Minusas – veikia trumpai. Kartokite kas dešimt dienų, o po lietaus – iš naujo. Tai daugiau darbo, bet jokių chemikalų ant vaisių.

Antrasis purškimas – nepraleiskite

Po dviejų savaičių nuo pirmojo purškimo ateina antroji vaisėdžio karta. Jei pirmą kartą padarėte viską teisingai – antras bus draudimo polisas. Jei pirmą praleidote – antras vis tiek padės, nors nuostolių jau bus.

Kaimynas daro tris purškimus per sezoną: pirmąjį po žiedlapių kritimo, antrąjį po dviejų savaičių, trečiąjį – jei vasara drėgna ir šilta.

Nuo to pokalbio praėjo ketveri metai. Pernai iš senelio slyvaičių prisirinkau tris kibirus – ir nė viena nebuvo kirminuota. Viskas prasidėjo nuo to, kad pradėjau skaičiuoti dienas.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like