Kas lemia, kad vieni gyvena iki 100, o kiti – vos iki 70?
Mityba? Sportas? Genai?
25 metus trukęs tyrimas apėmė šimtamečius iš viso pasaulio – Japonijos, Italijos, Graikijos, Kosta Rikos.
Mokslininkai ieškojo bendro vardiklio. Rado.
Ir tai nebuvo nei dieta, nei mankšta, nei net genai.
Tai buvo vienas įprotis. Vienas elgesio modelis. Kurį turėjo VISI tirti šimtamečiai.
Kas tas įprotis?
Gebėjimas sustoti prieš reaguojant.
Skamba paprastai? Bet tai – esmė.
Kai nutinka kažkas blogo, stresinio, erzinančio – šimtamečiai NEATSAKO iš karto.
Jie daro pauzę. Įkvepia. Ir TIK TADA reaguoja.
Ne slopina emocijas. Ne ignoruoja. Tiesiog – nesireaguoja automatiškai.
Kodėl tai svarbiau už mitybą ar sportą?
Stresas = nuodai kūnui
Kai pykstate, nerimaujate, stresuojate – kūnas išskiria kortizolio.
Kortizolis trumpam – gerai. Padeda išgyventi pavojų.
Kortizolis nuolat – nuodai. Jis:
Didina kraujospūdį.
Silpnina imuninę sistemą.
Spartina ląstelių senėjimą.
Sukelia lėtinį uždegimą (kuris susijęs su vėžiu, širdies ligomis, Alzheimeriu).
Ramybė = gyvenimo pratęsimas
Kai išlaikote ramybę – kortizolis nekyla.
Širdis dirba ramiai.
Imuninė sistema stipri.
Ląstelės sensta lėčiau.
Per 50 metų skirtumas tarp „reaguojančio” ir „ramaus” žmogaus – MILŽINIŠKAS.
Kaip šimtamečiai tai daro
1. Pauzė prieš reakciją
Kai nutinka kažkas blogai – jie sustoja.
5 sekundės. Įkvėpimas. Iškvėpimas.
Tik tada – atsakymas.
„Ar tai tikrai verta mano nervų?” – klausimas, kurį jie sau užduoda.
2. Rutinos, kurios mažina stresą
Šimtamečiai turi nuspėjamas dienas.
Kelias tuo pačiu metu.
Valgo tuo pačiu metu.
Eina miegoti tuo pačiu metu.
Nuspėjamumas = mažiau sprendimų = mažiau streso.
3. Socialiniai ryšiai, ne socialiniai įsipareigojimai
Jie bendrauja su tais, kurie jiems PATINKA.
Ne su tais, su kuriais „reikia”.
3-5 artimi žmonės. Ne 500 „draugų” socialiniuose tinkluose.
Kokybė, ne kiekybė.
4. Judėjimas, ne sportas
Jie nejuda sporto salėje.
Jie vaikšto. Sodininkauja. Tvarko namus.
30-60 min natūralaus judėjimo kasdien.
Be streso dėl „treniruočių plano”.
Kodėl ramybė „įjungia” kitus gerus įpročius
Štai įdomus atradimas:
Kai žmogus išmoksta likti ramus – jam LENGVIAU:
Miegoti (nerimas netrukdo).
Valgyti sveikai (stresas nesukelia „emocinio valgymo”).
Sportuoti (energija nesunaudojama stresui).
Bendrauti (geriau išlaiko santykius).
Ramybė – tai pagrindas, ant kurio stovi visi kiti sveiki įpročiai.
Be jos – kiti įpročiai nuolat griūva.
3 praktikos šiai savaitei
Tyrėjai siūlo pradėti nuo paprastų dalykų:
1. 5 minučių pauzė kasdien
Prieš reaguodami į stresą – sustokite.
5 sekundės įkvėpimo. 5 sekundės iškvėpimo.
Paklauskite: „Ar tai tikrai verta reakcijos?”
2. 30 min judėjimo be „sporto”
Pasivaikščiokite. Patvarkykite sodą. Išvalykite namus.
Judėkite natūraliai, be plano.
3. Peržiūrėkite savo ryšius
Su kuo bendraujate? Ar jie jums teikia džiaugsmo ar streso?
Skirkite laiko 3-5 žmonėms, kurie jums TIKRAI svarbūs.
Išvada
25 metų tyrimas. Tūkstančiai šimtamečių.
Ir vienas bendras vardiklis: gebėjimas išlaikyti ramybę.
Ne dieta. Ne sportas. Ne maisto papildai.
Tiesiog – sustoti. Įkvėpti. Ir nereaguoti iš karto.
Skamba paprastai. Bet tai gali būti skirtumas tarp 70 ir 100 metų.
Verta išbandyti, ar ne?
