Surūdijęs kibiras stovėjo sandėliuke trejus metus. Nieko vertas — taip galvojau. Kol vieną pavasario rytą atidariau šiltnamį ir radau daigus palinkusius, sustingusius nuo nakties šalčio. Trys savaitės darbo — per vieną naktį.

Tada prisiminiau kibirą. Ir jis pasirodė visai kitaip.

Kaip veikia principas

Šiltnamio krosnelė iš dviejų kibirų ir parafino žvakės — ne nauja idėja, bet veikia. Ypač kai termometras naktį krenta prie nulio, o elektrinė krosnelė tiesiog per brangi arba nepasiekiama.

Parafinas dega tolygiai ir ilgai. Skardinė, prikimšta tvirtai susukamų kartoninių juostelių ir užpilta ištirpusiu parafinu, tampa kompaktiška žvake su valdoma liepsna. Du kibirai — apatinis ir viršutinis su angomis — sulaiko šilumą ir nukreipia ją į viršų. Fiziką atlieka pati konstrukcija.

Viena tokia krosnelė palaiko kelių laipsnių temperatūros skirtumą iki šešių aštuonių kvadratinių metrų erdvėje. Daigams ir jautriems augalams šaltos pavasario nakties metu — to visiškai pakanka.

„Skirtumas tarp nulio ir trijų laipsnių — tai skirtumas tarp gyvų ir negyvų pomidorų daigų,” — pasakojo vienas sodininkas. — „O šitas skirtumas kainuoja porą eurų.”

Kaip paruošti

Kartono juostelės tvirtai susukamos ir įspaudžiamos į standartinę konservų skardinę. Ištirpęs parafinas pilamas lėtai — kol visas tarpas užpildytas. Atvėsus šerdis paruošta degimui.

Viršutiniame kibre išpjaunamos kelios angos šilumai tekėti. Kraštai nulyginami dilde — tai ne smulkmena, o saugos klausimas, nes aštrūs kraštai gali sužeisti rankas arba pradūrti šiltnamio plėvelę.

Apatinis kibiras tarnauja kaip pagrindas. Skardinė su parafinu statoma ant jo. Viršutinis apverčiamas ir uždedamas ant viršaus — kaupia šilumą ir leidžia jai tolygiai sklisti per angas. Kibirai sutvirtinami viela, kad neišsiskirtų nuo vėjo ar judesio.

„Pirmas bandymas buvo nerangus,” — prisipažino sodininkas. — „Bet antras — jau sekundžių reikalas.”

Ko saugotis — ir tai rimta

Atvira liepsna šiltnamyje — ne juokas. Ignoruoti šitą negalima.

Krosnelė statoma tik ant nedegaus pagrindo — betono, plytos arba metalo lakšto. Jokio medžio, plastiko ar sausų augalų arčiau nei penkiasdešimt centimetrų. Šiltnamyje turi būti ventiliacijos anga — parafinas dega santykinai švariai, bet deguonies vartoja, ir be vėdinimo gali kauptis anglies monoksidas.

Niekada nepalikti be priežiūros ilgesniam laikui. Jei šiltnamis plastikinis arba su lengvai užsidegančia danga — šis metodas gali būti per rizikingas. Tokiu atveju saugiau rinktis elektrinę krosnelę su termostatu, net jei ji brangesnė.

„Visada patikrinu prieš eidamas miegoti,” — pridūrė sodininkas. — „Ir šalia laikau kibirą vandens. Tiesiog tam atvejui.”

Kiek kainuoja

Du kibirai — iš sandėliuko arba iki trijų eurų turguje. Net surūdiję tinka, jei dar laiko formą. Parafinas Lietuvoje prieinamas ūkio prekių parduotuvėse ir „Ermitaže” — apie du keturis eurus už kilogramą. Vienos nakties degimas sunaudoja šimtą penkiasdešimt iki dviejų šimtų gramų.

Elektrinė šiltnamio krosnelė kainuoja trisdešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Ši — beveik nieko.

Kai kibiras užsidega ir šiluma pradeda kilti, šiltnamis tampa kita erdvė. Ne tik plėvelės ir lankų konstrukcija, o vieta, kuri gyvena savo ritmu net šaltą naktį. O daigai ryte — stačiai, žali ir gyvi. Dėl dviejų kibirų ir vienos žvakės.