Praėjusį sezoną kaimynas atvežė tris kibirus agurkų. Vidutinio dydžio. Saldūs, traškūs.
— Iš trijų krūmų, — pasakė jis.
Suskaičiuojau. Aš tame pačiame plote turiu šešis krūmus. Iš šešių aš per visą sezoną surinkdavau gal tris keturis kibirus.
Kaimynas turėjo recepto knygutę, kurią paveldėjo iš tėvo agronomo. Du paprasti antpilai. Vienas puodelis vienam krūmui per mėnesį.
Kodėl du, ne vienas
Pirmoji klaidos — tikėjimas, kad vienos trąšos užtenka.
Agurkui per visą sezoną reikia skirtingo maisto skirtingais etapais. Augimo pradžioje — daugiau azoto. Žydėjimo metu — fosforo. Vaisių formavimosi metu — kalio.
Vienas universalus tirpalas — kompromisas. Du papildantys vienas kitą — tikslus maitinimas.
— Jie ne sūdo augalo trąšomis, — paaiškino kaimo agronomė Gražina, su kuria patikrinau šį receptą. — Jie maitina dirvožemio mikroorganizmus, kurie tada perduoda maistą šaknims. Tai netiesioginis kelias, bet jis veikia geriau.
Pirmas antpilas: dilgėlės plius pelenai
Receptas paprastas. Vieną kibirą šviežių dilgėlių. Vieną stiklinę medžio pelenų. Užpilama šiltu vandeniu iki kibiro krašto.
Pelenų stiklinę dedu iš krosnies — be dažų, klijų ar kitų priemaišų. Beržo arba uosio pelenai geriausi.
Stovi šiltoje vietoje du, tris paras. Periodiškai pamaišau šaukštu. Kvapas — pradžioje žolinis, antrąją parą — fermentacinis.
Po trijų parų — perkošiu per marlę į švarų indą. Kibirėlis su koncentratu lieka šaldyme — naudoju per dvi savaites.
Vienam krūmui — vienas puodelis šio koncentrato, atskiestas litru vandens. Liejamą tiesiai prie šaknų zonos, ne ant lapų.
Ką jis duoda? Dilgėlės — azotas, magnis, kalcis, kalis, mikroelementai. Pelenai — fosforas ir kalis. Susidaro praktiškai pilnas augalo poreikių paketas.
Antras antpilas: mielės plius arbata
Šitas paruošiamas per valandą. Naudojamas pakaitomis su pirmuoju.
Litre šilto vandens — vienas arbatinis šaukštelis sausų mielių, vienas šaukštelis virintos juodosios arbatos, valgomasis šaukštas avižų, šaukštelis cukraus, šaukštelis citrinos rūgšties, du trys lašai jodo.
Maišoma. Stovi viena valanda šiltoje vietoje.
Po valandos — atskiedžia dešimčia litrų šilto vandens. Šitas darbinis tirpalas naudojamas iš karto, ne sandėliuojamas.
Vienam krūmui — vienas puodelis. Aplink šaknų zoną.
Mielės — gyvieji mikroorganizmai. Užpilus žemę, jie pradeda dirbti — skaido organines medžiagas, atpalaiduoja maistinius elementus, kuriuos augalas anksčiau negalėjo pasiekti. Plius — B grupės vitaminai, aminorūgštys, kurie sustiprina šaknų sistemą.
Mėnesinis grafikas
Pirmasis tręšimas — birželio pradžioje, vos krūmai prigijo žemėje. Tai dilgėlių antpilas.
Po mėnesio — mielės. Tada vėl dilgėlės. Tada vėl mielės. Iki rugpjūčio pabaigos.
Tarp mėnesinių tręšimų — tik laistymas vandeniu. Nieko daugiau.
— Esmė nuoseklumas, — atsiduso Gražina. — Vienas atsitiktinis tręšimas — niekas. Penkios mėnesinės dozės iš eilės — derliaus padvigubėjimas, kartais patrigubėjimas.
Kada kažkas negerai
Geltonijantys lapai — azoto trūkumas. Papildomas dilgėlių antpilas tarp grafiko.
Miltligė — grybelinė liga, kai drėgmė per didelė. Pelenų ir dilgėlių antpilas pats mažina šios ligos riziką, bet jei pasirodė — purškiame lapus skiestu pieno tirpalu, vienas su devyniais.
Voratinklinės erkės ant lapų apatinės pusės — sausomis dienomis purškiu šaltu vandeniu.
Trys svarbūs niuansai
Pirma — agurkų nesodinti į tą pačią vietą kasmet. Bent du metai pertraukos.
Antra — laistymas nuoseklus. Du, tris kartus per savaitę po pusvalandį.
Trečia — vaisių rinkimas kas dvi paras. Jei palieki per ilgai, krūmas sustabdo naujų vaisių formavimąsi.
Mano sezono balansas
Pradėjau pagal kaimyno protokolą. Šeši krūmai. Du antpilai. Mėnesinė rotacija.
Per pirmąsias dvi mėnesio rotacijas surinkau per šimtą kilogramų. Sezono pabaigos dar laukia kilogramų penkiasdešimt, gal šešiasdešimt.
Tai nėra trys šimtai. Bet tai trigubai daugiau už mano ankstesnius sezonus iš tos pačios vietos.
Receptas paprastas — bet veikia tik jei darai sistemingai. Vieną kartą — niekas. Penkis kartus iš eilės — kitokia istorija.
