Šaldytuve guli pusė kopūsto, keturi kiaušiniai, kelios morkos ir pakelis grikių. Telefone atvertas pokalbis su dirbtiniu intelektu.
„Ką iš to galima pagaminti trims dienoms, kad būtų ir sotu, ir sveika?” Įrašiau tai beveik juokais.
Atsakymas atkeliavo per kelias sekundes. Grikių kotletai su morkomis. Troškintas kopūstas su kiaušiniu. Dar ir apsipirkimo sąrašas trūkstamiems produktams, suskirstytas pagal parduotuvės skyrius. Pirmą kartą per ilgą laiką vakarienės planavimas užtruko ne pusvalandį, o penkias minutes.
Po kelių savaičių supratau, kad šis pagalbininkas turi ir kitą pusę. Ir ji nėra tokia nekalta.
Kur jis iš tiesų praverčia
Maistą gaminu ne tik savo šeimai. Kelis kartus per savaitę nunešu pietus mamai, o savaitgaliais padedu parapijos valgykloje, kur reikia pamaitinti apie 40 žmonių. Biudžetas kuklus, produktai kartojasi, todėl sugalvoti ką nors naujo darosi vis sunkiau.
Čia ChatGPT tapo tikru radiniu. Jis pasiūlydavo, kaip į įprastą sriubą „paslėpti” daugiau daržovių. Kaip iš pigių ankštinių paruošti sotų troškinį. Kaip tą patį patiekalą pritaikyti tiems, kurie nevalgo mėsos.
Kita stiprybė yra paprasta kalba. Skaidulos, pridėtinis cukrus, porcijų balansas. Tai, ką anksčiau skaitydavau ir greitai pamiršdavau, jis paaiškindavo taip, kad suprastų ir paauglys.
„Gerai, kad jis neverčia siekti tobulybės,” pastebėjo viena valgyklos savanorė, kai parodžiau jai pasiūlymų sąrašą. „Duoda kelis variantus, o tu renkiesi tai, ką gali.”
Valgykloje tai ypač pravertė. Kai gaudavome dėžę burokėlių ar maišą morkų, užtekdavo paprašyti penkių skirtingų patiekalų iš tų pačių produktų. Sąraše atsirasdavo ir sriuba, ir salotos, ir apkepas. Žmonės nebesiskųsdavo, kad kas savaitę valgo tą patį, o maisto likučių į šiukšlių dėžę keliaudavo gerokai mažiau.
Ir tai tiesa. Mažas žingsnis. Vienas patiekalas. Po truputį geresni įpročiai.
Kai klausimas tampa asmeniškas
Lūžis įvyko tada, kai paklausiau apie mamą. Ji serga antrojo tipo diabetu ir turi inkstų problemų. Paprašiau sudaryti jai savaitės valgiaraštį.
Gavau tvarkingą ir labai užtikrintą planą. Daug pupelių. Sauja riešutų kasdien. Pilno grūdo produktai. Viskas skambėjo pavyzdingai sveikai.
Su tuo planu nuėjau pas dietologę Rasą, kuri konsultuoja mamą.
„Daugumai žmonių tai būtų visai neblogas planas,” ramiai pasakė ji, perbėgusi akimis lapą. „Bet ne jūsų mamai. Sergant inkstų liga dažnai tenka riboti kalį ir fosforą, o ankštinių ir riešutų jų nemažai. Be to, jis nežino, kokius vaistus ji vartoja.”
Sėdėjau ir jaučiausi nepatogiai. Juk apie vaistus jam nieko nesakiau. Apie paskutinius kraujo tyrimus taip pat.
Rasa paaiškino, kad net ir gavęs visą informaciją dirbtinis intelektas lieka bendro pobūdžio patarėjas. Jis negali diagnozuoti celiakijos. Negali įvertinti, ar simptomai rodo valgymo sutrikimą. Esant dideliam cholesteroliui, diabetui, nėštumui ar bandant numesti svorio, bendras patarimas gali būti ne tik neišsamus, bet ir netinkamas.
„Jis atsako į klausimą, kurį jam užduodate,” pridūrė ji. „O aš turiu matyti visą žmogų.”
Spąstai, kurie skamba moksliškai
Antra problema subtilesnė. Mitybos tyrimai retai būna vienareikšmiai. Vienas parodo ryšį, kitas jį paneigia, trečias atliktas vos su keliomis dešimtimis dalyvių.
Pastebėjau, kad ChatGPT dažnai atkartoja paties klausimo toną. Paklausi, kodėl kiaušiniai kenkia, ir gauni argumentų, kodėl kenkia. Paklausi, kodėl jie naudingi, ir gauni priešingą sąrašą. Abu atsakymai skamba vienodai įtikinamai.
„Tai klasikinė klaida: sumaišyti sąsają su priežastimi,” atsiduso Rasa, kai jai tai papasakojau. „Jei žmonės, valgantys daugiau kokio nors produkto, gyvena ilgiau, dar nereiškia, kad būtent tas produktas juos saugo. Gal jie tiesiog daugiau juda, mažiau rūko ar gyvena geresnėmis sąlygomis.”
Tokios išlygos, kaip populiacijų skirtumai, tyrimo kokybė ar painieji veiksniai, atsakymuose dažnai tiesiog dingsta. Lieka tik graži, užtikrinta išvada.
Kaip juo naudotis protingai
ChatGPT iš savo virtuvės neišmečiau. Tik pakeičiau jo vaidmenį.
Dabar jis man yra idėjų generatorius. Valgiaraščio juodraštis. Apsipirkimo sąrašų sudarytojas. Pagalbininkas, kai reikia pamaitinti daug žmonių iš nedaug produktų.
Kai klausimas susijęs su liga, vaistais ar konkrečiu žmogumi, darau kitaip: prašau jo sudaryti klausimų sąrašą dietologui. Tai pasirodė viena naudingiausių jo funkcijų. Vizitas pas Rasą dabar trunka trumpiau, o atsakymai būna tikslesni.
Dar vienas įprotis, kurį išmokau: kai atsakymas skamba pernelyg užtikrintai, paprašau jo išvardyti, kada šis patarimas netinka. Neretai paaiškėja, kad išimčių yra daugiau, nei atrodė iš pirmo atsakymo.
Prieš keisdami mitybą pagal dirbtinio intelekto patarimą, užduokite sau tris klausimus. Ar šis patarimas skirtas man, ar „vidutiniam žmogui”? Ar sergu liga ar vartoju vaistų, apie kuriuos jis nežino? Ar gydytojas ar dietologas tam pritartų?
Jei bent vienas atsakymas neaiškus, telefoną verta padėti į šalį ir pirmiau pasikalbėti su specialistu. Naudojamas atsargiai, šis įrankis taupo laiką. Naudojamas aklai, jis gali kainuoti sveikatą.
