Dirvožemis iš tokio mulčiavimo negauna nieko – pagrindinė klaida, kurią kartoja kas antras sodininkas

mulčiavimas kenkia dirvožemio sveikatai

Kaimynė kasmet supila storą mulčio kalną aplink kiekvieną medį ir giriasi, kad daugiau nieko daryti nereikia. Aš irgi taip dariau – kol vieną pavasarį obelis pradėjo gelsti, nors žiemą atrodė sveika. Agronomas pažvelgė, pakrapštė mulčią nuo kamieno ir pasakė tiesiai: „Jūs ne mulčiuojate – jūs smaugiate.”

Ir paaiškino, kodėl storas sluoksnis daro priešingą efektą.

Per storai – ir vanduo nebepasiekia šaknų

Kai mulčias supiltas per giliai, lietaus vanduo nebepraeina pro jį normaliai. Formuojasi savotiška pluta, kuri laiko drėgmę viršuje, o žemiau lieka sausuma. Šaknys negauna nei vandens, nei deguonies – ir pradeda stresuoti.

Ypač kenčia seklias šaknis turintys augalai. Jų šaknų sistema – vos kelių centimetrų gylyje, ir storas mulčio sluoksnis tiesiogiai blokuoja viską, ko joms reikia. Rezultatas matosi ne iš karto, o po kelių savaičių – kai lapai pradeda gelsti, augimas sustoja, o sodininkas galvoja, kad trūksta trąšų. Pradeda tręšti, laistyti dar daugiau – o problema tik gilėja.

Dažniausiai trūksta ne trąšų. Trūksta oro. Ir kol mulčio sluoksnis nebus sumažintas, jokios papildomos priemonės nepadės.

Kaip suprasti, kad mulčio jau per daug

Keli požymiai, kuriuos lengva pastebėti: vanduo kaupiasi mulčio paviršiuje ir nesigeria. Po mulčiu jaučiamas rūgštus kvapas. Matomas pelėsis arba balti siūlai. Augalai atrodo pavargę, nors laistomi reguliariai.

Jei mulčias tanku sulipęs ir primena filcą – jis jau seniai nustojo padėti. Geras mulčias turi būti purus, lengvas ir pralaidus. Jei suspaudus saujoje jis nesubyrėja – laikas keisti arba bent išpurenti.

Tinkamas storis – mažiau, nei galvojate

Daugumai lysvių užtenka kelių centimetrų – ne daugiau. Daržovėms tinka lengvas šiaudų ar šieno sluoksnis, kuris sulaikys drėgmę, bet neužspaustų šaknų. Medžiams – platesnis žiedas vidutinio storio, tolygiai paskleistas ir būtinai atitrauktas nuo kamieno.

Čia dažniausia klaida: mulčias supilamas iki pat kamieno ar stiebo, sudarydamas „vulkaną”. Drėgmė kaupiasi prie žievės, žievė minkštėja, atsiranda puvinys, o paskui – kenkėjai ir grybinės ligos. Tokį vaizdą galima pamatyti kas antrame lietuviškame sode – ir kas antras sodininkas net neįtaria, kad pats sukelia problemą. Sodininkai, kurie palieka bent kelių pirštų tarpą tarp mulčio ir kamieno, išvengia devyniasdešimt procentų šių problemų.

Mulčiuok protingai – ir dirvožemis atsilygins

Teisingai paklotas mulčias daro viską, ką žada: laiko drėgmę, slopina piktžoles, maitina dirvožemį skysdamas ir saugo nuo temperatūros šuolių. Šiaudai, susmulkinti lapai, kompostuota žievė – visa tai puikios medžiagos, jei naudojamos saikingai.

Svarbu ne kiek supilsi, o kaip. Plonas, purus, tolygus sluoksnis, paliktas tarpas nuo augalo pagrindo – ir mulčias dirba jūsų naudai, o ne prieš jus. Kartais mažiau darže reiškia daugiau. Ir ta kaimynė su mulčio kalnais? Šiemet jau pila ploniau. Obelis padėkojo naujais pumpurais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like