Supyliau razinas į sietelį, paleidau vandenį — ir pirštai vėl lipnūs. Kaip visada. Paviršius blizga, bet nejaukiai. Tada pabandžiau kitaip — ir supratau, kad tekantis vanduo vienas neišplauna nieko.
Kodėl tekantis vanduo neužtenka
Džiovinti vaisiai dažnai padengti plona riebių likučių, konservantų ir dulkių plėvele, kuri nesiskalauja paprastu vandeniu. Ji atsiranda transportuojant, sandėliuojant ir pakuojant — ypač nefasuotuose produktuose.
Riešutai turi savo problemą — paviršiniai aliejai, kurie oksiduojasi laikui bėgant, ir smulkios dulkės, kurios sukimba į nelygų paviršių. Paprastas skalavimas pašalina tik tai, kas biri. Visa kita lieka.
Karštas vanduo — pirmas tikras žingsnis
Džiovintus vaisius sudėk į sietelį ir trumpai užpilk ką tik užvirusiu vandeniu. Karštas vanduo suminkština riebią plėvelę ir atlaisvina konservantų likučius, kurių šaltas vanduo nepajudina.
Svarbu — kontaktas turi būti trumpas. Kelios sekundės. Per ilgas kaitinimas suminkština vaisius ir pakenkia tekstūrai. Po nuplikymo iškart nupilk vandenį ir patikrink pirštais — lipnumo turėtų likti žymiai mažiau.
Druskos tirpalas ištraukia tai, ko karštas vanduo nepaėmė
Po nuplikymo — mirkymas sūriame vandenyje. Du valgomieji šaukštai druskos į du litrus vandens. Džiovinti vaisiai pabūna tirpale apie dvidešimt minučių.
Druska veikia kaip traukiklis — padeda atsiskirti likusiems konservantams ir nešvarumams nuo paviršiaus. Po mirkymo kruopščiai nuskalauk tekančiu vandeniu — ir druską, ir viską, ką ji ištraukė.
Rezultatas — švarus, sausas paviršius be to keisto lipnumo, kuris likdavo visada.
Riešutai — atskira tvarka
Riešutams karšto vandens nereikia. Juos suberti į dubenį su šiltu vandeniu ir paliki maždaug valandą. Per tą laiką paviršiniai aliejai, dulkės ir kiti likučiai atsiskiria patys.
Po mirkymo dar kartą nuplaunami tekančiu vandeniu. Bet čia prasideda svarbiausias žingsnis — džiovinimas.
Šlapius riešutus paskleisk vienu sluoksniu ant padėklo. Orkaitėje prie 60 °C džiovink, kol tampa traškūs ir nebeatrodo drėgni. Apversk vieną kartą, kad džiūtų tolygiai.
Jei praleidžiamas džiovinimas — drėgmė sukelia pelėsį, ir visa plovimo prasmė dingsta.
Vienas papildomas žingsnis prieš valgant. Vienas po — prieš dedant į stalčių. Ir riešutai su džiovintais vaisiais pagaliau yra tokie, kokie turėtų būti — švarūs, sausi ir be jokio lipnaus sluoksnio.
