Viskas prasidėjo nuo vieno puodelio. Du lauro lapeliai, griežinėlis citrinos, verdantis vanduo. Kvapas pasklido po virtuvę — šiltas, žolinis, ramus. Pirmas gurkšnis — švelniai kartus, su citrinos gaivumu. Ir kažkokia ramybė, kurios nesitikėjau.

„Senelė gerdavo tokį užpilą žiemomis,” — pasakojo pažįstama. — „Sakydavo — nuo pilvo ir nuo nervų. Aš pradėjau gerti tiesiog dėl skonio. O liko dėl pojūčio.”

Receptas

Reikės (1 puodeliui):

• 2 lauro lapeliai
• 1 plonas citrinos griežinėlis
• 250 ml verdančio vandens
• Šaukštelis medaus (pasirinktinai)

Gaminimas:

Lauro lapelius įdėti į puodelį. Užpilti verdančiu vandeniu. Pridėti citrinos griežinėlį.

Palikti pritraukti penkias septynias minutes — ne ilgiau, kad kartumas netaptų per stiprus.

Išimti lapelius. Jei norisi švelnumo — pridėti šaukštelį medaus.

Gerti šiltą.

Viskas. Paprasčiau nebūna.

Kodėl žmonės tai mėgsta

Lauro lapų arbata — senas liaudies receptas, kurio šaknys giliai Viduržemio ir Rytų Europos virtuvėse. Daugelis geria ją dėl jaukumo ir ramybės pojūčio. Kai kas tvirtina, kad jaučia lengvesnį virškinimą ir mažesnį tinimą. Tai ne vaistas — bet kaip vakarinė rutina daugeliui tiesiog patinka.

„Aš geriu prieš miegą,” — pridūrė ji. — „Kvapas ramina. Ir ryte jaučiuosi lengviau. Ar tai nuo arbatos — nežinau. Bet man gera.”

Keli patarimai

Lauro lapai turi būti kokybiški — seni, dulkėti lapai iš spintelės kampo neduos nei aromato, nei skonio. Citrinos griežinėlis — plonas, su žievele. Pritraukimo laikas — penkios septynios minutės, ne daugiau. Per ilgai laikant lapus, gėrimas tampa per kartus ir nemalonus. Medus — pasirinktinai, bet sušvelnina kartumą gražiai.

Gerti saikingai — porą kartų per savaitę. Ir mėgautis tuo, kas paprasčiausia: vandeniu, lapeliu ir citrinos griežinėliu.