Kiekvieną rudenį socialiniuose tinkluose pasikartoja ta pati istorija: svogūno griežinėlis kojinėje per naktį „ištraukia nuodus“, išvalo kraują ir saugo nuo peršalimo. Daug žmonių tvirtina, kad tai daro jau metų metus ir mano, kad jiems tai padeda. Verta pažiūrėti, ką apie tai žinome. Trumpas atsakymas: patikimų įrodymų, kad svogūnas kojinėse veikia, nėra, o „nuodų ištraukimo“ paaiškinimas neturi pagrindo.
Ką žada šis metodas
Pagal populiarų aprašymą reikia svogūną supjaustyti plonais apskritimais, įdėti po vieną į kiekvieną kojinę ir nakčiai užsimauti ant kojų. Kai kurie šaltiniai teigia, kad svogūno sieros junginiai „įsigeria pro odą“, išvalo kraują, pagerina kraujotaką ir naktį „neutralizuoja“ virusus ir bakterijas aplink miegantį žmogų.
Ką sako įrodymai
Teiginiai apie šį metodą remiasi pasakojimais ir patirtimi, o ne tyrimais. „Healthline“ apžvalgoje pažymėta, kad daugybė internetinių straipsnių tai skatina, bet nenurodo jokių eksperimentų, remiasi tik tvirtinimais ir anekdotais. Faktų tikrinimo organizacija „Africa Check“ teigė neradusi nė vieno mokslinio šaltinio, kuriame būtų pasakyta, kad svogūnai sugeria bet kokius „toksinus“. Odos viršutinis sluoksnis ant pėdų yra storas, ir tai ne kanalas, kuriuo organizmas „išsivalo“.
Organizmą nuo medžiagų, kurių nereikia, valo kepenys ir inkstai, o ne kojų pėdos.
Kodėl svogūnas ryte patamsėja?
Dažnas „įrodymas“ – ryte svogūnas atrodo patamsėjęs. Tai nebūtinai ženklas, kad jis „ištraukė nuodus“. Perpjautas svogūnas natūraliai oksiduojasi: reaguoja su oru, drėgme ir šiluma. Jei jis ilgai guli šiltoje, drėgnoje kojinėje, patamsėjimas tikėtinas, tačiau jis neįrodo jokios detoksikacijos.
Kodėl žmonės jaučiasi geriau
Yra keletas natūralių paaiškinimų: žmogus eina miegoti šilčiau pasirengęs, kojinės šildo pėdas, pats ritualas nuramina, o peršalimo simptomai dažniausiai praeina savaime po kelių dienų. Pozityvus nusiteikimas ir placebo efektas taip pat tikri. Tačiau iš to neišplaukia, kad svogūnas atlieka darbą.
Ar yra rizikos
Dažniausiai tai mažai rizikinga, jei oda sveika. Tačiau svogūnas gali sudirginti odą arba sukelti alerginę reakciją. Jo nereikėtų dėti ant pažeistos odos, žaizdų, grybelio ar bėrimo. Žmonėms, kurių kojų kraujotaka sutrikusi, ar turintiems odos problemų, jį geriau palikti nenaudoti. Didžiausia rizika: kad „natūralus metodas“ nustums į šalį tai, kas tikrai reikalinga.
Ką daryčiau šaltuoju sezonu vietoj to
- Pasirūpinčiau ramiu miegu ir poilsiu, nes pavargęs organizmas sunkiau atsilaiko.
- Dažnai plaučiau rankas, ypač grįžus iš žmonių.
- Gerčiau pakankamai skysčių ir valgyčiau įvairų maistą su daržovėmis, įskaitant svogūną – valgyti jį tikrai galima.
- Šiltai vilkčiau kojas, bet vilnonės kojinės be svogūno taip pat veikia.
- Namie vėdinčiau patalpas.
Ko nedaryčiau
- Nelaikyčiau svogūno vaistu nuo gripo ar peršalimo.
- Neatidėliočiau vizito pas gydytoją dėl „natūralių“ priemonių.
- Nepatikėčiau, kad patamsėjęs svogūnas yra „įrodymas“.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei karščiuojate, jums sunku kvėpuoti, simptomai užsitęsia ar ima sparčiai blogėti, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jei jaučiate stiprų skausmą krūtinėje, užspringimą ar sąmonės sutrikimą, skambinkite 112. Mitybos ir savijautos patarimai nepakeičia gydytojo.
Svogūnas yra puikus maistas, bet jo vieta lėkštėje, o ne kojinėje.
Šaltiniai: Healthline: Onion in Sock, Africa Check: Slices of onion on feet cure diseases overnight? Old folk remedy is incorrect.
