Šildymo sezono rytą daugelis mato tą patį vaizdą: stiklas aprasojęs, ant palangės bala, o rėmo kampuose – tamsūs taškeliai. Ranka savaime tiesiasi į skudurą ir valiklį. Tačiau valymas tik pašalina pasekmę, o priežastis lieka kambario ore.
Langai rasoja, kai šiltas ir drėgnas oras susiliečia su šaltu stiklu. Todėl pirmiausia išmatuočiau santykinę oro drėgmę. Sveikatai ir pastatui palankiausia, kai ji siekia maždaug 40–60 %. Jei drėgmėmatis rytą rodo 65–70 % ar daugiau, rasojimas yra tik signalas, kad drėgmė kaupiasi visur: sienų kampuose, už spintų, po palangėmis.
Žemiau rasite, iš kur namuose atsiranda tiek vandens, kaip teisingai vėdinti ir ko nedaryti su pelėsiu.
Iš kur atsiranda tiek drėgmės
Drėgmę patalpose kuria patys gyventojai. Ją išskiria žmonių kvėpavimas naktį, verdantys puodai, dušas, kambarinių augalų laistymas. Vienas didžiausių šaltinių – skalbinių džiovinimas kambaryje, nes visas vanduo iš drabužių išgaruoja į tą patį orą.
Seni mediniai langai „kvėpuodavo“ per plyšius, o šiuolaikiniai plastikiniai yra sandarūs. Jei kartu su naujais langais neįrengta tinkama ventiliacija, drėgmė tiesiog nebeturi kur dingti.
Ką daryčiau eilės tvarka
- Nusipirkčiau drėgmėmatį. Tai pigus prietaisas, parduodamas buitinės technikos ir statybinių prekių parduotuvėse. Pamatuočiau drėgmę ryte, vakare ir po dušo.
- Vėdinčiau trumpai, bet plačiai. 5–10 minučių atidarius langus visiškai, geriausia skersvėjo principu, 3–4 kartus per dieną. Taip oras pasikeičia, o sienos nespėja atvėsti.
- Uždaryčiau vonios ir virtuvės duris, kai juose garuoja, ir įjungčiau gartraukį ar ventiliatorių.
- Patikrinčiau ventiliacijos groteles. Prie jų prilaikytas popieriaus lapas turi prigulti. Jei nejuda, ortakis gali būti užsikimšęs.
- Jei įmanoma, džiovinčiau skalbinius ne gyvenamajame kambaryje arba bent jau su praviru langu ir uždarytomis durimis.
- Atitraukčiau baldus nuo išorinių sienų keliais centimetrais, kad už jų cirkuliuotų oras.
- Virdamas uždengčiau puodus dangčiais. Taip mažiau garų patenka į orą, o maistas išverda greičiau ir sunaudojama mažiau energijos.
Daugiau patarimų, kaip vėdinti nešvaistant šilumos, rasite straipsnyje apie teisingą vėdinimą žiemą.
Ar padeda stipresnis šildymas
Šiltas oras gali sulaikyti daugiau vandens garų, todėl pakėlus temperatūrą drėgmėmatis rodys mažesnį procentą. Tačiau vanduo iš kambario niekur nedingsta. Vos tik oras atvės prie lango ar išorinės sienos, drėgmė vėl kondensuosis. Be to, stipresnis šildymas brangsta, o vėdinimas kelis kartus per dieną kainuoja daug mažiau.
Geriausia, kai temperatūra visose patalpose panaši. Jei vienas kambarys nuolat šaltas, o durys į jį uždarytos, būtent jame dažniausiai ir atsiranda pelėsis, nes į jį patenka šiltas drėgnas oras iš kitų kambarių.
Kada drėgmė per maža
Pasitaiko ir priešinga situacija. Šaltomis savaitėmis, intensyviai šildant, drėgmė kai kuriuose butuose nukrinta žemiau 30 %. Tada džiūsta akys, nosies gleivinė, gali kamuoti sausas kosulys, o mediniai baldai ir parketas pradeda trūkinėti.
Todėl drėgmėmatis naudingas ištisus metus: jis parodo ne tik kada vėdinti daugiau, bet ir kada drėkinti orą. Siekis visada tas pats – laikytis maždaug 40–60 % ribose.
Kodėl tai svarbu sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad drėgmė ir pelėsis patalpose siejami su kvėpavimo takų simptomais: kosuliu, švokštimu, alerginėmis reakcijomis. Ypač jautrūs vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji astma.
Pelėsio sporos nematomos plika akimi, todėl tamsios dėmės ant sienos dažniausiai reiškia, kad problema jau įsisenėjusi. Kuo anksčiau sumažinama drėgmė, tuo mažiau tenka valyti vėliau.
Taip pat verta patikrinti, ar rasojimas nesusijęs su konkrečia vieta. Jei rasoja tik vieno kambario langai, priežastis dažniausiai slypi tame kambaryje: ten džiovinami skalbiniai, daug augalų arba sutrikusi ventiliacija.
Ko nedaryčiau
- Nelaikyčiau langų nuolat atvirų mikroventiliacijos režimu žiemą. Ilgai atviras plyšys atvėsina langokraštį ir sieną, todėl ant jų gali rasoti dar labiau.
- Neužsandarinčiau ventiliacijos grotelių, net jei iš jų pučia. Jos įrengtos tam, kad išneštų drėgną orą.
- Nedažyčiau pelėsio, prieš tai jo nepašalinęs. Dažai dėmę paslėps, bet drėgmė neišnyks, ir pelėsis vėl atsiras.
- Nemaišyčiau skirtingų valiklių. Kai kurie deriniai, pavyzdžiui, chloro baliklis ir rūgštinė priemonė, išskiria pavojingas dujas.
Dažni klausimai
Ar padeda drėgmės sugėrikliai su granulėmis? Jie gali šiek tiek sumažinti drėgmę mažoje patalpoje ar spintoje, tačiau vėdinimo nepakeis. Didesnėms patalpoms efektyvesnis elektrinis sausintuvas.
Kokį pelėsio plotą galima valyti pačiam? Nedidelį, kelių delnų dydžio plotą ant lygaus paviršiaus paprastai galima nuvalyti patiems, mūvint pirštines ir išvėdinus patalpą. Jei pelėsis užima didelį plotą arba nuolat grįžta, verta kviesti specialistus ir ieškoti drėgmės šaltinio.
Ar rasojimas reiškia, kad langai blogi? Nebūtinai. Jei rasoja tik stiklo pakraščiai labai šaltą rytą, tai normalu. Jei rasoja visas stiklas ir kiekvieną dieną, priežasties pirmiausia ieškočiau drėgmėje, o ne languose.
Išvada paprasta: valyti langus padeda, bet drėgmėmatis ir trumpas vėdinimas kelis kartus per dieną padeda daug labiau. Taip pat verta pasidomėti, kaip atpažinti pelėsį dar prieš atsirandant juodoms dėmėms.
Šaltiniai: Pasaulio sveikatos organizacija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Higienos institutas
