Vasarą pakelėse ir kirtavietėse ryškiai rausvai žydi aukštas augalas – siauralapis gaurometis. Mano močiutė jo lapus vadino Ivano arbata ir kiekvieną liepą prisirinkdavo pilną krepšį. Ilgai negalėjau suprasti, kodėl jos arbata buvo tamsi, sodri ir kvepėjo beveik kaip juodoji, o mano – žolės skonio ir blyški. Atsakymas buvo vienas žodis: fermentacija. Džiovinti lapai be jos duoda paprastą žolelių arbatą, o fermentuoti – visai kitą gėrimą.
Ko prireiks
- krepšelio lapams rinkti
- padėklo ar lygaus paviršiaus apvytinti
- stiklinio, emaliuoto ar maistinio plastiko indo fermentacijai
- drėgno audinio
- kepimo skardų ir orkaitės
- sandaraus stiklainio laikymui
Kaip paruošti
1. Rinkite lapus žydėjimo metu. Geriausias laikas – liepa, sausas ir saulėtas rytas, kai rasa jau nudžiūvusi. Skinkite vidurinius stiebo lapus, žiedus palikite augalui. Rinkite tik švarioje vietoje, toli nuo kelių ir laukų, kurie purškiami.
2. Apvytinkite. Lapus paskleiskite plonu sluoksniu pavėsyje ar vėdinamoje patalpoje kelioms valandoms. Jie turi suminkštėti ir tapti lankstūs, bet ne išdžiūti.
3. Patrinkite tarp delnų. Imkite saujelę lapų ir trinkite, kol jie išleis sultis, patamsės ir susisuks. Tai ir yra svarbiausias žingsnis – pažeidžiamos lapų ląstelės, ir prasideda fermentacija.
4. Fermentuokite. Lapus sudėkite į indą, lengvai suspauskite, uždenkite drėgnu audiniu ir laikykite 25–30 laipsnių temperatūroje. Laikas lemia skonį:
- 6–8 valandos – gaivus, žalesnis skonis;
- 8–16 valandų – vaisiškas aromatas, sodresnis skonis;
- 16–36 valandos – tamsus, stiprus, su lengvu kartumu.
5. Džiovinkite. Lapus paskleiskite ant skardų ir džiovinkite apie 65 laipsnių orkaitėje 3–4,5 valandos, pradžioje praviromis durelėmis. Jie turi lengvai trupėti.
6. Brandinkite. Dar 3–4 dienas palaikykite lapus plonu sluoksniu vėdinamoje patalpoje, tada suberkite į stiklainį. Skonis dar pagerėja po 1–2 savaičių.
Kaip užplikyti
Vienas arbatinis šaukštelis lapų 200 ml puodeliui. Užpilkite verdančiu vandeniu, palaikykite 5–7 minutes, nukoškite. Gerkite be cukraus – tada geriausiai jaučiasi žiedinės ir lengvos citrusų natos. Keliems žmonėms patogu paruošti stipresnį antpilą arbatinuke ir skiesti karštu vandeniu.
Su kuo derinti
Gauromečio arbata gerai dera su kitais vasaros augalais. Į stiklainį su fermentuotais lapais galima įberti saujelę džiovintų čiobrelių, mėtų ar juodųjų serbentų lapų – kiekvienas suteiks savo aromatą. Žiemą prie jos tinka šaukštelis medaus ir citrinos griežinėlis, o kas mėgsta stipresnį skonį – žiupsnelis džiovintų aviečių. Svarbu nedėti per daug priedų, kad neužgožtų paties gauromečio skonio, kuris yra švelnus, šiek tiek saldus ir primena džiovintus vaisius.
Kodėl verta
Gauromečio arbata neturi kofeino, todėl ją galima gerti vakare, ir ji neapsunkina miego. Tai geras pakaitalas juodajai arbatai tiems, kurie nori riboti kofeiną, – pavyzdžiui, dėl kraujospūdžio ar nemigos.
Lapuose yra polifenolių, flavonoidų ir taninų, o tyrimai rodo, kad fermentacija keičia jų sudėtį ir antioksidacinį aktyvumą. Tačiau dauguma duomenų gauti laboratorijose, todėl šios arbatos nereikėtų laikyti gydymo priemone. Tai skanus, natūralus gėrimas – ir tiek.
Jei dabar ne liepa
Lapkritį gauromečio jau nepasirinksite, bet fermentuotą Ivano arbatą galima įsigyti vaistinėse, ekologiškų produktų parduotuvėse ir turguose. Rinkitės tamsius, susisukusius lapus, kurie kvepia vaisiais ar medumi – tai ženklas, kad arbata tikrai fermentuota, o ne tik išdžiovinta. O ateinančią vasarą galite išbandyti patys.
Atsargiai renkant
Gaurometį lengva atpažinti iš aukšto stiebo, siaurų pailgų lapų ir rausvų žiedų kekių, bet jei kyla bent menkiausia abejonė dėl augalo tapatybės – jo nerinkite. Kai kurie nuodingi augalai jaunystėje gali būti panašūs. Nėščiosioms, žindančioms ir vartojantiems vaistus prieš reguliariai geriant žolelių arbatas verta pasitarti su gydytoju.
Šaltiniai: Solid-phase fermentation of Chamerion angustifolium leaves (PubMed), Phytochemical insights of Chamaenerion angustifolium (PubMed), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
