Trys–penkios minutės. Tiek, pasak gydytojų, turėtų trukti apsilankymas tualete. Skamba mažai? Daugelis ant klozeto praleisdavo po penkiolika ar dvidešimt minučių — su telefonu rankoje — ir net nepagalvodavo, kad tuo metu organizmas patiria visai apčiuopiamą krūvį. Riba nėra sąlyginė: už jos prasideda procesai, kurie ilgainiui baigiasi proktologo kabinete.
Iš kur atsirado trijų minučių riba
Skaičius nėra sugalvotas iš oro. Sveikam žarnynui tuštinimasis neturėtų reikalauti nei ilgo sėdėjimo, nei pakartotinių bandymų — jei per tris, daugiausia penkias minutes nieko neįvyksta, organizmas tiesiog dar nepasiruošęs.
Tokiu atveju gydytojai pataria atsistoti ir grįžti vėliau, kai noras atsiras savaime. Spausti ir laukti — pati blogiausia strategija, kokią galima pasirinkti.
Padeda ir laikysena. Po kojomis pastatyta žema pakoja pakelia kelius aukščiau klubų, ir žarnyno kampas tampa natūralesnis — tuštinimasis vyksta lengviau ir greičiau, be jokio stanginimosi. Šį sprendimą rekomenduoja dauguma gastroenterologų.
Kas vyksta sėdint per ilgai
Klozeto forma dubens srities neremia, todėl ilgai sėdint visas svoris tenka tiesiosios žarnos audiniams. Kraujas venose ima stovėti, susidaro veninė stazė — o tai tiesus kelias į hemorojų.
Mechanizmas paprastas. Aplink tiesiąją žarną esančios venos elastingos ir lengvai plečiasi. Kai spaudimas jose laikosi ilgai ir kartojasi diena iš dienos, sienelės palaipsniui ištįsta ir nebeatsistato — susiformuoja mazgai, kurie vėliau primena apie save skausmu ir kraujavimu. Blogiausia, kad procesas metų metus vyksta visiškai nejuntamai.
Prisideda ir kitas dalykas. Ilgas sėdėjimas skatina stumti tada, kai žarnynas tam nepasiruošęs. Kartojantis tokiam scenarijui, natūralus tuštinimosi refleksas išsiderina: kūnas nebeatpažįsta, kada iš tikrųjų laikas, ir problemos tik gilėja.
Telefonas — tylusis kaltininkas
Dar prieš išmaniuosius žmonės tualete užsibūdavo su laikraščiu. Telefonas šį įprotį pavertė norma: penkios minutės nejučia virsta dvidešimčia, nes laiko pojūtis su ekranu rankoje tiesiog išsijungia. O dubens audiniams visiškai nesvarbu, ar sėdima iš reikalo, ar dėl dar vieno vaizdelio — spaudimas tas pats.
Paprasčiausias ir veiksmingiausias pokytis — palikti telefoną už durų. Be jo sėdėjimas trunka lygiai tiek, kiek reikia kūnui, ir nė minutės ilgiau. Dauguma pabandžiusiųjų nustemba, kaip greitai viskas vyksta, kai niekas neblaško.
Požymiai, kurių nevalia ignoruoti
Normalus tuštinimasis vyksta be didesnio stanginimosi ir be nuolatinio diskomforto. Jei pasišalinimas tampa reguliariai sunkus, skausmingas ar jaučiasi nepilnas — tai jau nebe įpročių klausimas. Tas pats galioja, kai noras eiti į tualetą dingsta ilgam arba, priešingai, kartojasi kelis kartus per valandą be rezultato.
Pas šeimos gydytoją ar gastroenterologą būtina, kai kartojasi vidurių užkietėjimas, tuštinimasis skausmingas, išmatose pastebimas kraujas arba žarnyno įpročiai pasikeičia be aiškios priežasties. Už šių požymių gali slėptis hemorojus, įtrūkimai ar uždegiminė žarnų liga — būklės, kurioms reikia diagnozės, o ne savigydos.
Ankstyvas apsilankymas beveik visada reiškia paprastesnį gydymą. Delsimas — atvirkščiai.
Visa taisyklė galiausiai telpa į vieną sakinį: į tualetą einama tada, kai kūnas kviečia, sėdima ne ilgiau nei penkias minutes, o telefonas lieka kitame kambaryje. Trys smulkūs įpročiai, kurie dubens sveikatą saugo geriau nei bet koks vaistas iš vaistinės lentynos.
