Šulinio vanduo gali atrodyti tobulai — skaidrus, be kvapo, gaivus — ir vis tiek slėpti tai, ko iš karto nepamatysi. Būtent tuo jis ir apgaulingas.
Justas, tvarkantis šulinius jau ne vienus metus, tai kartoja beveik kiekvienuose namuose.
„Žmonės žiūri į stiklinę ir sako: matai, švarus”, — atsiduso jis. „O švara akiai ir švara pagal tyrimą — du skirtingi dalykai.”
Ką pirmiausia pasako akys, nosis ir liežuvis
Pirmas patikrinimas nieko nekainuoja. Įsipilkite vandens ir įdėmiai apžiūrėkite.
Skaidrumas. Kvapas. Skonis. Nuosėdos ant dugno. Bet koks nukrypimas nuo įprasto — jau užuomina. Metalo prieskonis, sieros ar žemės kvapas, drumstumas ar plėvelė paviršiuje neatsiranda be priežasties.
„Jei vanduo staiga pakvimpa kiaušiniais ar geležimi, tai ne kaprizas”, — paaiškino Justas. „Tai šulinys jums kažką sako.”
Ką parodo namų testas — ir ko neparodo
Kitas žingsnis — paprastas namų rinkinys su juostelėmis. Panardinate, palyginate spalvą su skale ir iškart matote rodiklius.
Tokie rinkiniai dažniausiai tikrina pH, kietumą, nitratus, nitritus, chlorą. Kai kurie — dar geležį, manganą ar bendrą šarmingumą. Pažangesni parodo net švino, vario ar bakterijų požymius.
Bet čia ir slypi riba. Juostelė duoda pirmą kryptį, ne galutinį atsakymą. Ji pasako, ar verta nerimauti, bet ne tai, kiek tiksliai.
Ženklai, kad kažkas ne taip
Dažnai šulinys perspėja anksčiau, nei ateina laboratorijos rezultatai. Reikia tik pastebėti.
Drumstumas. Spalvos poslinkis. Metalo skonis. Smulkios nuosėdos ar dėmės ant santechnikos. Staigus kietumo pokytis, putojimas, sumažėjęs skaidrumas. Nė vienas šių ženklų nėra galutinis įrodymas, bet visi kartu ragina atkreipti dėmesį.
„Blogiausia — kai žmogus pripranta prie pokyčio ir nustoja jį matyti”, — pridūrė Justas.
Kada juostelės nebepakanka
Kartais namų testo tiesiog per mažai. Tada reikia laboratorijos.
Ištirti verta, kai vanduo nuolat keičia skaidrumą, kvapą ar skonį, palieka dėmes. Būtina — po bet kokio įtariamo užteršimo: potvynio, gretimų statybų, nuotekų sistemos gedimo ar paties šulinio remonto. Kasmetinis tyrimas privatiems šuliniams lieka pagrindiniu standartu.
Laboratorija tiksliai aptinka tai, ko juostelė nepagauna — bakterijas, nitratus, metalus, lakiuosius junginius. Ypač verta patikrinti po ilgo nenaudojimo ar nepaaiškinamų virškinimo negalavimų šeimoje.
Kaip apsaugoti šulinį ilgam
Geriausias tyrimas — tas, kurio prireikia rečiau. O tam šulinį reikia saugoti.
Jis turi likti sandarus, paaukštintas ir atokiau nuo nuotekų sistemų, kuro talpų, trąšų ir paviršinio nuotėkio. Dangtį, vamzdį ir aikštelę pravartu periodiškai apžiūrėti — ar nėra įtrūkimų, korozijos, plyšių, pro kuriuos gali sunktis paviršinis vanduo. Jei namuose stovi filtrai, kasetes ir užpildą reikia keisti pagal grafiką.
Pradėkite nuo paprasto. Įsipilkite stiklinę, įdėmiai apžiūrėkite, tada imkite juosteles. O jei bent kas kelia abejonių — nedelskite siųsti mėginio į laboratoriją. Vanduo, kurį geriate kasdien, nusipelno daugiau nei vieno žvilgsnio.





