Pernai iš dvidešimties sėklų sudygo septynios. Šiemet iš dvidešimties – devyniolika. Skirtumas – viena technika, kurią pamačiau pas tetą Dalią iš Jurbarko.
Ji nesėja serenčių po vieną sėklą, kaip rašo ant pakuotės. Ima po tris keturias, sudeda į vieną vietą ir vadina tai „puokštele”. Kai paklausiau kodėl – atsakė taip paprastai, kad supratau iškart.
„Sėklų daigumas niekada nėra šimtaprocentinis,” – paaiškino ji. – „Ypač jei pakuotė senesnė. Kai dedi po vieną – ir ta viena nesudygsta, lieki su tuščia vieta. O kai dedi tris – bent dvi tikrai sudygs. Ir dar viena pridės tankumo.”
Kaip paruošti padėklus
Dalia naudoja senus daigyklų padėklus – tuos, kurie lieka po ankstesnių sezonų. Pripildo substrato maždaug iki pusės, palieka vietos viršuje, jei daigai ištįstų ir reikėtų pribarstyt žemės.
Substratą lengvai sutankina ir gerai sudrėkina prieš sėją. „Sėkla turi jausti drėgmę iš visų pusių,” – sakė ji. – „Jei substratas sausas – sėkla tiesiog guli ir nieko neveikia.”
Po to sudeda sėklas grupelėmis – kas kelis centimetrus po tris keturias. Užberia centimetro sluoksniu žemės, švelniai prislegia ir vėl palaisto.
Kas vyksta, kai sudygsta
Po penkių septynių dienų iš kiekvienos „puokštelės” kyšo po du tris daigus. Tada Dalia daro vieną iš trijų dalykų – priklausomai nuo situacijos.
Pirmas variantas: praretina iki vieno stipriausio daigo ir persodina likusius į atskirus indus. Antras: palieka visą grupelę neardytą – tada iš jos natūraliai išauga tankus, vešlus krūmelis su keliomis šakomis. Trečias: jei reikia daug augalų – išardo grupelę ir kiekvieną daigą persodina atskirai.
„Aš dažniausiai palieku neardytą,” – sakė Dalia. – „Nes iš puokštelės išauga toks krūmelis, kurio vienas daigas niekada neduotų. Tankesnis, platenis, su daugiau žiedų.”
Nuėmė plėvelę, kuri dengė padėklą, kai tik pamatė pirmus daigus – kad neatsirastų grybelio. Pastatė prie lango, kur šviesos daugiausiai – kad daigai neištįstų.
Rezultatas, kurio nesitikėjau
Persėjau savo serenčius pagal Dalios metodą. Iš trisdešimties „puokštelių” sudygo dvidešimt aštuonios. Dygimo procentas – beveik devyniasdešimt trys procentai, kai anksčiau gaudavau trisdešimt penkis.
Palikau didžiąją dalį grupelių neardytas ir persodinau tiesiai į gėlyną. Po mėnesio turėjau tokius tankius, kompaktiškus krūmelius, kad kaimynė paklausė, kokią veislę perku. Atsakiau: „Tą pačią kaip visada – tiesiog kitaip sėju.”
Aukštesnėms veislėms Dalia patarė sumažinti grupelę iki dviejų trijų sėklų, kad augalai nespaustų vienas kito per stipriai. Žemoms ir vidutinėms – keturios penkios sėklos veikia puikiai. Dar vienas privalumas: iš tankių grupelių užaugę serenčiai greičiau subręsta ir pradeda žydėti, nes susipynusios šaknų sistemos geriau sulaiko drėgmę ir maistines medžiagas.
Dabar serenčius sėju tik puokštelėmis. Senų padėklų turiu krūvą – ir kiekvieną pavasarį jie vėl dirba. O sėklų, kurios anksčiau eidavo į šiukšles nesudygusios, dabar beveik nelieka.
